Spausdinti

Sveikatos psichologijos katedra

                                                                                                                                                                    

Studijuok psichologiją LSMU

Bendraukime „Feisbuke“


fb_icon_325x325.png (325x325)

Daugiau apie pirmosios pakopos (bakalauro) programą Sveikatos psichologija galima susipažinti čia.

Daugiau apie antrosios pakopos (magistro) programą Klinikinės sveikatos psichologija galima susipažinti čia.

Bakalauro studijos

Magistro studijos



                                                                                                                                                                    

Sveikatos psichologijos katedra

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,
Medicinos akademija,
Visuomenės sveikatos fakultetas,
Adresas: Tilžės g. 18, Kaunas LT-47181,
Tel. +370 37 354 087, psichologija@lsmuni.lt

Katedros vedėja: prof. dr. Nida Žemaitienė, tel. +370 37 242 913, nida.zemaitiene@lsmuni.lt

Studijų administratorė: Aušra Pauliukienė, tel. +370 37 370 112, ausra.pauliukiene@lsmuni.lt

Administratorė: Sandra Bliūmienė, tel. +370 37 354 087, sandra.bliumiene@lsmuni.lt

Sveikatos psichologijos katedra įkurta 2012 m.

Katedros vizija – žinių ir pažangos siekiu besivadovaujanti kolegiali aukštos akademinės kultūros bendruomenė, teikianti aukščiausios kokybės specialistų rengimo paslaugas, aktyviai prisidedanti prie psichologijos ir sveikatos mokslų plėtros, visose veiklos srityse besivadovaujanti mokslo ir praktikos integracijos siekiniu.

Mūsų misija – vadovaujantis pažangiausiomis ugdymo idėjomis ir geriausiomis mokslininko-praktiko rengimo tradicijomis, ugdyti rytdienos lyderius sveikatos psichologijoje, kurti naujas mokslo žinias, prisidėti prie pažangiausių psichologijos mokslo laimėjimų panaudojimo asmens ir visuomenės sveikatai bei gerovei, užtikrinti asmenybės dvasiniam tobulėjimui ir savirealizacijai palankią akademinę aplinką.

Katedros mokslininkai bendradarbiauja su kitomis Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis, taip pat aktyviai bendradarbiauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis. Katedros darbuotojai dalyvauja rengiant teisės aktus ir higienos normų projektus.

                                                                                                                                                                    

Studijų programos

Sveikatos psichologijos bakalauro programa

Tikslas – ugdyti kompetentingus psichologijos bakalaurus, pasižyminčius moksliniu įžvalgumu ir poreikiu tobulėti, turinčius tvirtus mokslinių psichologijos žinių pagrindus ir gebančius juos profesionaliai taikyti asmens bei visuomenės sveikatos ir gerovės srityje.

Šia programa siekiama užtikrinti būtiną universalų pirmos pakopos psichologo pasirengimą ir išsamiai supažindinti studijuojančiuosius su sveikatos priežiūros sistemos veikla, asmens ir visuomenės sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo uždaviniais, poreikiais ir psichikos sveikatos specialistų vaidmeniu juos sprendžiant. Todėl ši specializuota plataus profilio programa ypač tinka studentams, kurie domisi sveikatos, elgesio ir ligų sąsajomis, sveikatos stiprinimu, sutrikimų prevencija bei gydymu ir tolesnes studijas bei karjerą norėtų sieti su sveikatos sritimi. Baigusiems sveikatos psichologijos studijų programą suteikiamas psichologo bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Programos studijų planas 2019–2020 m.

Klinikinės sveikatos psichologijos magistro programa

Tikslas – parengti sveikatos, sveikatos sutrikimų ir sveikatos priežiūros sistemos veiklos ypatumus išmanančius psichologijos profesionalus, gebančius dirbti įvairių specialybių komandose, moksliniais argumentais grįsti ir veiksmingai taikyti konkrečios sveikatos psichologijos veiklos sritims tinkamus metodus, vertinti savo veiklos veiksmingumą ir savarankiškai tobulėti.

Antroji psichologijos studijų pakopa leidžia psichologijos bakalauro studijas baigusiam asmeniui specializuotis siauresnėje psichologijos srityje, taip pat įvaldyti sudėtingesnius tyrimų metodus ir įgyti įgūdžių, įgalinančių tęsti studijas doktorantūroje.

Nuo kituose universitetuose siūlomų antros pakopos LSMU Sveikatos psichologijos studijų programa skirsis tuo, kad šios programos absolventai, šalia plataus spektro sveikatos psichologijos žinių ir praktinių įgūdžių, galės įgyti specialiųjų kompetencijų. Per pasirenkamuosius dalykus, praktiką ir mokslo tiriamąjį darbą, studijuojantieji galės specializuotis Onkopsichologijos, Reabilitacijos psichologijos, Vaiko ir šeimos psichologijos bei Priklausomybių psichologijos srityse. Šios siūlomos specializacijų sritys numatytos atsižvelgiant į aktualiausias Lietuvos visuomenės sveikatos problemas ir didėjantį psichologinių paslaugų poreikį šiose srityse. Aukštą teorinę ir praktinę specialiųjų kompetencijų suteikimo kokybę padės užtikrinti didelę darbo patirtį šiose srityse turinčių LSMU psichologų ir medikų dalyvavimas bei puiki praktinė bazė.

Programos studijų planas 2019–2020 m.

                                                                                                                                                                    

Darbuotojai

Darbuotojų kontaktai

nida_foto.jpg (thumb, 73x100)

prof. dr. Nida Žemaitienė

Interesų sritys: traumų ir krizių psichologija; onkopsichologija; savižudybių rizikos veiksniai ir prevencijos galimybės.

dantiniene.jpg (thumb, 81x100)

prof. dr. Dalia Antinienė

Interesų sritys: socialinės nuostatos; emocinis intelektas; socialinė kompetencija; asmens tapatumas.

smigelskas.jpg (thumb, 71x100)

prof. dr. Kastytis Šmigelskas

Interesų sritys: mokslinių tyrimų metodologija; asmenybė ir sveikata, sveikatą skatinantys asmenybės ypatumai; vaikų ir jaunimo sveikata; sveikatos netolygumai.

j-almonaitiene.jpg (thumb, 81x100)

doc. dr. Junona Silvija Almonaitienė

Interesų sritys: socialinė psichologija; socialinė organizacijų, inovacijų ir kūrybiškumo psichologija; psichologijos istorija ir filosofija.
giedrefoto2014.jpg (thumb, 100x99)

doc. dr. Giedrė Širvinskienė

Interesų sritys: motinystės, tėvystės, šeimos psichologija; vaiko raida; pozityvioji psichologija.
griciute.jpg (thumb, 81x100)

doc. dr. Aušra Griciūtė

Interesų sritys: psichikos sveikatą formuojančių asmenybės, kognityvinių, fizinio aktyvumo veiksnių kompleksinis vertinimas; psichologinis konsultavimas ir įvertinimas.
jonyniene.jpg (thumb, 82x100)

lekt. dr. Jolita Jonynienė

Interesų sritys: šeimos psichologija; pozityvios tėvystės įgūdžiai, jų stiprinimas ir poveikis vaikui; asmenybės psichologija; psichologinis konsultavimas (darbas su asmeniu ir grupėmis).
sml.jpg (thumb, 100x94)

lekt. dr. Šarūnė Magelinskaitė-Legkauskienė

Interesų sritys: vaikų socialinė kompetencija; vaikų subrendimo mokyklai ypatumai; vaikų prisitaikymo mokykloje ypatumai.
 

lekt. dr. Raimonda Petrolienė

Interesų sritys:.
sapranaviciut.jpg (thumb, 100x99)

lekt. dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva

Interesų sritys: psichologinių veiksnių sąsajos su sveikata; stresas ir jo įveika; senėjimas.
gitaargustaite-zailskiene.jpg (thumb, 88x100)

lekt. Gita Argustaitė-Zailskienė, doktorantė

Interesų sritys: seksualinė sveikata; seksualinė elgsena; krizių ir traumų psichologija.
baniene.jpg (regular, 500x333)

lekt. Irina Banienė, doktorantė

Interesų sritys: onkopsichologija; lėtinės ligos psichosocialiniai aspektai; klinikinė psichologija (psichikos ir elgesio sutrikimų požymiai); gydymo aplinka: pacientų ir artimųjų bei medicinos personalo bendravimas, medicinos personalo psichologinė ir socialinė gerovė, darbo komandoje ypatumai, psichologo darbas somatinėje klinikoje ir kt.
rozajoffe.png (thumb, 83x100)

lekt. Roza Joffė-Luinienė, doktorantė

(motinystės atostogose)

Interesų sritys: tarpasmeniniai poros santykiai ir jų reikšmė sveikatai; vidinė darna ir jos reikšmė psichikos sveikatai; emocinis intelektas.
linasleonas.jpg (thumb, 76x100)

lekt. Linas Leonas

Interesų sritys: kognityvieji neuromokslai; mokymosi metodai; aukštojo mokslo didaktika.
pilkioniene.jpg (thumb, 66x100)

lekt. Ingrida Pilkionienė, doktorantė

Interesų sritys: vaikų ir paauglių psichikos sveikata (socialinis nerimas, nerimastingumas, depresiškumas); pozityvūs vaikų auklėjimo būdai ir strategijos.
img_95501.jpg (thumb, 82x100)

lekt. Jolanta Žilinskienė, doktorantė

Interesų sritys: diabeto psichologija; vaikų su specialiais poreikiais psichologija; šeimos ir porų psichologija; medicinos darbuotojų psichosocialinė gerovė; gydytojo ir paciento santykis.
kukulskiene.png (907x711)

lekt. Milda Kukulskienė, doktorantė

Interesų sritys: kokybinių tyrimų metodologija; nėštumo ir gimdymo psichologija; motinystės, tėvystės, šeimos psichologija; kūrybiškumo psichologija.
nore.jpg (200x126, 89x126)

lekt. Aušra Norė

Interesų sritys: asmenybės bruožai ir teorijos; vaikų ir paauglių psichologija; šeimos psichologija; klinikinė psichologija (psichikos ir elgesio sutrikimų požymiai); grupių teorija ir praktika; priklausomybių psichologija; savižalos elgsena; šeimos teisiniai ginčai ir psichologija; liudininko psichologija.
jevgenij-razgulin.jpg (thumb, 67x100)

asist. Jevgenij Razgulin, doktorantas

Interesų sritys: užsieniečių prisitaikymas naujoje aplinkoje ir kultūroje; vaikų autizmo spektro sutrikimai.
digryte.jpg (thumb, 76x100) asist. Laura Digrytė
 

asist. Rytis Misiukevičius

gedmintaite.jpg (90x68, 68x68)

Lina Gedmintaitė

(motinystės atostogose)

Interesų sritys: savarankiškumas po galvos smegenų insulto; asmeninės karjeros planavimas ir valdymas.

                                                                                                                                                                    

Projektai

Projektas „Psichosocialiniai savižudybių rizikos veiksniai ir pagalbos prieinamumas nusižudžiusių asmenų aplinkoje“. Tyrimo tikslas – giliau pažinti savižudybių rizikos veiksnius ir pagalbos galimybes psichologinius sunkumus išgyvenantiems žmonėms.

Šiuo tikslu atliekama nusižudžiusių asmenų psichologinė autopsija, leidžianti atkurti ir identifikuoti veiksnius susijusius su savižudybe. Tyrimo protokole užrašyta informacija yra anoniminė, remiantis ja nebus įmanoma nustatyti nei tiriamojo, nei mirusiojo tapatybės. Sutikus dalyvauti tyrime, tiriamajam reikia susitikti su tyrėju vieną kartą. Interviu atliekamas žodžiu. Tyrimo apklausos metu siekiama ne tik aptarti artimojo savižudybės patirtį, bet ir suteikti emocinę pagalbą bei informuoti apie pagalbos galimybes nusižudžiusių artimiesiems.

Projekto vadovė – prof. dr. Nida Žemaitienė. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Į tyrimą kviečiami asmenys, 1–3 metų laikotarpiu patyrę artimojo savižudybę. Asmenis, pageidaujančius dalyvauti tyrime, prašome susisiekti su Sveikatos psichologijos katedros administratore.

 

Projektas „Vaikų ir paauglių savižudybių bei patiriamo smurto veiksnių profilaktikos, pagalbos prieinamumo ir teikiamų paslaugų kokybės plėtra“ – tai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas. Jo tikslas – išplėtoti vaikų ir paauglių savižudybių bei patiriamo smurto veiksnių prevencijos galimybes ir pagerinti pagalbos prieinamumą bei teikiamų paslaugų kokybę. Tikimasi, kad šis projektas reikšmingai prisidės prie jaunimui teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo ir prieinamumo plėtros.

Projekto vadovė – prof. dr. Nida Žemaitienė, projektą finansuoja Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. Projekto veiklos atliekamos 2018–2021 m.

esfivp-i-1.jpg (226x169, 226x113)

HBSC – tai tarptautinis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas (Health Behaviour in School-aged Children), atliekamas Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva kas 4 metai daugiau nei 40 Europos šalių, taip pat JAV ir Kanadoje. Šio tyrimo tikslas yra geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgseną ir sveikatą. Tyrimo tikslinė grupė yra 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai. Lietuvoje tyrimai yra atliekami nuo 1994 m.

Greta įvairių sveikatos veiksnių (fizinio aktyvumo, mitybos, rizikingos elgsenos) tyrime taip pat yra nagrinėjami psichologiniai ir socialiniai veiksniai, tokie kaip pasitenkinimas gyvenimu, šeimos ir mokyklos aplinka, bendravimas su draugais, pagalbos ieškojimo būdai ir kt. Tyrimą vykdo LSMU Sveikatos tyrimų institutas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Sveikatos psichologijos katedra.

Pagrindinis tyrimo koordinatorius Lietuvoje – doc. dr. Kastytis Šmigelskas.

hbsc.png (regular, 140x140)

Babies born better – tai ilgalaikis tarptautinis projektas. Jo metu vykdoma moterų, gimdžiusių per pastaruosius 5 metus, apklausa ir analizuojamos jų patirtys ir nuomonės, susijusios su joms suteikta gimdymo priežiūra. Projektu siekiama išsiaiškinti gerąsias gimdymo priežiūros praktikas Europoje ir ieškoti būdų, kaip optimizuoti motinos ir vaiko sveikatos priežiūrą įvairiose šalyse. Šiuo metu apklausa vykdoma 25 kalbomis tiek ES šalyse, tiek už jos ribų.

Projekto koordinatorė Lietuvoje – doc. dr. Giedrė Širvinskienė.

bbb.jpg (thumb, 84x100)
                                                                                                                                                                    

2020-05-21