Fiziologijos ir farmakologijos institutas

Apie institutą

LSMU Medicinos fakultetas
Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Adresas: A. Mickevičiaus g. 9, LT 44307 Kaunas
Tel. (8 37) 395380 (vietinis-5633)
El.paštas: fiziologija@lsmuni.lt


Kontaktai

 

Apie institutą

2011 metų balandžio 15 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senato nutarimu įkurtas Fiziologijos ir farmakologijos institutas. Šis naujas Universiteto padalinys vienija du gilias tradicijas ir didelį mokslinį potencialą turinčius padalinius Fiziologijos bei Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedras.

Šiuo metu visame pasaulyje vykdomi moksliniai tyrimai fiziologijos ir farmakologijos srityse yra labai glaudžiai susiję. Instituto įkūrimas ir dviejų fundamentaliųjų sričių mokslininkų bendradarbiavimas sustiprins ne tik mokslinę, bet ir studijų bazę.

Esminė Farmakologijos ir fiziologijos instituto veiklos sritis  – mokslinio darbo organizavimas ir vykdymas. Institutas organizuoja ir vykdo studijų programas, mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, rengia mokslininkus ir specialistus. 

Tikslai

Pagrindiniai fiziologijos ir farmakologijos instituto tikslai:

  • vykdyti šiuolaikinius biomedicinos tyrimus fiziologijos ir farmakologijos srityse, gausinti ir skleisti mokslo žinias ir patirtį visuomenės sveikatos ir jos stiprinimo,  žmogaus organizmo sistemų funkcionavimo, ligų  gydymo, profilaktikos ir kontrolės bei gyvenimo kokybės (gerovės) užtikrinimo srityse;
  • rengti mokslininkus bei dalyvauti Universiteto, Lietuvos ir tarptautinėse mokslo ir studijų programose;
  • teikti aukščiausiojo lygio specializuotas ekspertines paslaugas institucijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms šalies bei jos atskirų regionų sveikatos ir vaistų kontrolės politiką;
  • efektyviai panaudoti mokslinių tyrimų duomenis sveikatos sistemoje ir studijų procese;
  • optimizuoti fiziologijos ir farmakologijos dalykų studijas, tobulinant tradicinius bei diegiant naujus dėstymo metodus.

Funkcijos

Pagrindinės Fiziologijos ir farmakologijos instituto funkcijos:

 
  • organizuoti ir vykdyti studijų programas ir mokslinius tyrimus;
  • rengti studijų planus ir programas, dėstomų dalykų programas ir specializacijų planus;
  • kaupti mokslui ir studijoms reikalingą aparatūrą ir įrangą;
  • rengti vadovėlius, mokslinius straipsnius, mokymo knygas ir kitas studijų bei mokslo priemones;
  • svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl kandidatų į pedagogines, Instituto vadovo ir į Instituto sudėtį įeinančios mokslo laboratorijos mokslo darbuotojų ir vadovo konkursines vietas;
  • atlikti mokslinių straipsnių, projektų, sveikatos programų, vaistinių medžiagų ir vaistų ekspertizes, teikti mokslines ir praktines konsultacijas;
  • rengti projektus ir paraiškas papildomam finansavimui gauti Lietuvoje ir užsienyje;
  • organizuoti mokslinius renginius, konferencijas, simpoziumus;
  • skleisti naujausias mokslo žinias ir patirtį visuomenėje.

Instituto istorija

Fiziologijos ir farmakologijos institutas, įkurtas 2011 metais, vienija du gilias tradicijas ir didelį mokslinį potencialą turinčius padalinius Fiziologijos ir Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedras. Jo vadovu išrinktas instituto sukūrimo iniciatorius ir organizatorius prof. Edgaras Stankevičius.

 

Fiziologijos katedros istorija

Vaizdas:AK logo.gifLietuvos Vyriausybei 1919 m. pradžioje persikėlus į Kauną, susirūpinta aukštosios mokyklos kūrimo reikalais. Mobilizacija ir lėšų trūkumas lėtino pirmojo lietuviško universiteto steigimą, nors būtinybė turėti tokią įstaigą buvo akivaizdi. 

1920 m. sausio 27 d. dabartiniame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate (Gimnazijos g. 3) iškilmingai atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos.

Medicinos skyrius 1922 m. peraugo į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą. Čia Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedra įkurta 1922 m., pirmuoju katedros vedėju išrinktas prof. Vladas Lašas, kuris vadovavo iki 1966 m.

 

IV semestro medicinos, veterinarijos ir odontologijos studentai kartu su Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedros darbuotojais 1925 m. Viduryje sėdi prof. Vl. Lašas

 

 

Reorganizavus Kauno valstybinį universitetą ir įkūrus Kauno medicinos institutą nuo 1951 m. katedra buvo vadinama Normaliosios fiziologijos, nuo 1966 m. – Normalinės fiziologijos, nuo 1979 m. iki 1993 m. – Normalinės ir patologinės fiziologijos katedra, nes prisijungė patologinės fiziologijos katedra.

Nuo 1993 m. atsiskyrus patologinės fiziologijos katedrai, katedra vadinama Fiziologijos katedra.

 

2003 m. vėl susijungus su patologinės fiziologijos katedra, katedros pavadinimas išliko Fiziologijos katedra. 2011 m. balandžio 15 d. susijungus Fiziologijos ir Farmakologijos katedroms, įkurtas Fiziologijos ir farmakologijos institutas, kurio vadovu išrinktas instituto sukūrimo iniciatorius ir organizatorius prof. Edgaras Stankevičius.

 

 

Fiziologijos katedros vedėjai ir instituto vadovas

Prof. Vl. Lašas 

LasasPirmuoju katedros vedėju tapo prof. Vladas Lašas – baigė Sankt Peterburgo ir Tartu universitetus. 1930 m. kartu su J. Mackevičaite-Lašiene parengė ir išleido vadovėlį aukštosioms mokykloms "Trumpa žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena". 1931 m. kartu su vyr. asistentu J. Šopausku parašė ir išleido vadovėlį studentams medikams "Fiziologijos praktikos darbai". 1945 m. - 1958 m. laikotarpiu monografijose parašė ir atspausdino visą fiziologijos kursą studentams, o 1965 m., atnaujinęs ir papildęs kurso dalis, išleido pirmąjį fiziologijos vadovėlį Lietuvoje "Žmogaus fiziologija".

1922 m. VI. Lašas išrinktas docentu, vėliau ekstraordinariniu profesoriumi, 1928 m. – ordinariniu profesoriumi, o 1922 m. - 1940 m. – 1941 m. – Kauno valstybinio universiteto prorektoriumi. 1924 m. - 1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto, 1944 m. -1946 m. – Kauno valstybinio universiteto Medicinos fakulteto dekanas. 1945 m. jam buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos Respublikos mokslo veikėjo vardas, 1946 m. išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos akademiku, 1948 m. - SSRS Medicinos Mokslų Akademijos nariu korespondentu. Jam vadovaujant buvo pastatyti Medicinos fakulteto rūmai A. Mickevičiaus gatvėje (1933), Akių ir Ausų-nosies-gerklės ligų klinikos Vytauto prospekte (1930; dabar Karo ligoninė) ir Klinikinė ligoninė (1940).

Jis vienas ir su kitais autoriais yra parengęs daugiau kaip 120 mokslo darbų – monografijų, vadovėlių, straipsnių, brošiūrų, apžvalgų, tarp kurių – stambus vadovėlis „Žmogaus fiziologija“ (1965). Bendradarbiavo leidiniuose „Aušrinė“, „Lietuvos ūkininkas“, „Jaunimas“, „Kultūra“.

 

Prof. Bernardas Padegimas 

1953 m. baigęs Kauno medicinos institutą, B. Padegimas buvo priimtas Fiziologijos katedros aspirantu. Tyrė ūminių alerginių reakcijų mechanizmus, interoreceptorių reikšmę, desensibilizaciją ir gavo naujų mokslinių duomenų apie pasyviąją anafilaksiją.

1957 m. jis apgynė disertaciją medicinos mokslo daktaro laipsniui įgyti, o 1968 m. – habilituoto mokslo daktaro disertaciją "Eksperimentiniai duomenys apie anafilaksijos išsivystymo mechanizmą", sukūrė pasyviosios anafilaksijos terminologiją.

Po prof. Vl. Lašo mirties prof. Bernardas Padegimas buvo išrinktas katedros vedėju. Jis katedrai vadovavo 1966 m. - 1993 m.

 

Prof. Romualdas Abraitis 

1961 m. jis baigė Kauno medicinos institutą ir buvo paskirtas Fiziologijos katedros asistentu. 1965 m. apgynė medicinos mokslo daktaro disertaciją, 1992 m. Romualdas Abraitis apgynė habilituoto mokslų daktaro disertaciją tema "Širdies anafilaksija".

Naudodamas sekcijinę ir eksperimentinę tyrimų medžiagą, nustatė širdies laidžiosios sistemos, kontraktilinio miokardo ir širdies vainikinių kraujagyslių histaminerginės sistemos reikšmę alerginėms reakcijoms.

1993 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Tais pačiais metais profesorius tapo katedros vedėju. Prof. habil. dr. Romualdas Abraitis katedrai vadovavo 1993 m. - 2002 m. 

 

 

Prof. Anatolijus Juozas Kondrotas 

1961 m. baigė KMI Gydomąjį fakultetą. 1963 m. - 1965m. buvo KMI Normaliosios fiziologijos katedros aspirantas, 1965 m.-1969 m. KMI Normaliosios fiziologijos katedros vyr. dėstytojas. Nuo 1969 m. – docentas. Tyrė alerginių reakcijų imunologinius patogenezės mechanizmus, atliko fitoimunostimuliatorių ikiklinikinius tyrimus.

1966 m. apgynė med. mokslų kandidato disertaciją tema „Acetilcholino, histamino, heparino vaidmuo ūmaus tipo alerginėse reakcijose“. 1969 m. Normaliosios fiziologijos katedros docentas, 1979 m. Patologinės fiziologijos sektoriaus vedėjas. 1984m. Lietuvos valstybinės premijos laureatas. 1992 m. apgynė habilituoto medicinos daktaro disertaciją tema „T- ir B-limfocitų vaidmuo ūmaus tipo alerginėse reakcijose“. 1994m. gavo profesoriaus pedagoginį mokslinį vardą. Buvo Lietuvos patofiziologų mokslinės draugijos valdybos pirmininkas, yra Lietuvos imunologų mokslinės draugijos garbės narys, tarptautinio žurnalo “Imunologija, alergologija, infektologija” redakcinės tarybos narys. Recenzavo šiuos mokslinius leidinius: “Imunologiniai tyrimo metodai reumatologijoje” (E. Redaitienė ir kt.), “Imunologija” (J. Pieškus) “Alergologija” (R. Dubakienė).

1993 m.-2003 m. Patologinės fiziologijos katedros vedėjas, profesorius.


Prof. Egidijus Kėvelaitis 

kevelaitisProf. R. Abraičio mokinys, profesorius Egidijus Kėvelaitis, vadovavo katedrai 2002 m. - 2009 m. 1979-1985 m. jis studijavo Kauno medicinos institute ir jau nuo antrųjų studijų metų savo mokslinę ir profesionalią veiklą susiejo su Fiziologijos katedra. 1985 m. - 1988 m. E. Kėvelaitis dirbo KMI Normalinės ir patologinės fiziologijos katedros asistentu, 1988 m. – 1992 m. – KMI (nuo 1989 m. – KMA) Normalinės ir patologinės fiziologijos vyr. dėstytoju, 1992 m. – 2001 m. KMA (nuo 1998 m. KMU) Fiziologijos katedros docentu. Dirbdamas katedroje, E. Kėvelaitis pirmasis užregistravo žmogaus širdies sinusinio mazgo (sekcinės medžiagos) elektrinius potencialus, taip pat ištyrė alerginius širdies laidžiosios sistemos ir širdies vainikinių kraujagyslių histaminerginius mechanizmus. Moksliniai tyrimai buvo apibendrinti medicinos mokslų kandidato disertacijoje, kuri apginta 1988 m., o 1993 m. nostrifikuota į mokslų daktaro disertaciją. 2001 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 2002 m. – 2009 m. buvo Fiziologijos katedros vedėju.

Organizavo renginius „KMU knyga 2002 – 2003“, „KMU knyga 2004 – 2005“, „KMU knyga 2006 – 2007“, kuriuose pristatomi ir apdovanojami mūsų universiteto leidinių autoriai.

Prof. E. Kėvelaitis kaip mokslininkas dalyvavo ir vadovavo daugeliui Lietuvos ir užsienio programų, buvo didelės erudicijos žmogus. 2000 m. – 2007 m. buvo Europos fiziologų draugijų federacijos (FEPS) tarybos narys. Buvo Europos kardiologijos draugijos (angl. European Society of Cardiology), Niujorko Mokslų akademijos (angl. New York Academy of Sciences), Danijos farmakologų draugijos (angl. Danish Society of Pharmacology) narys. 2001m. - 2009 m. – žurnalo „Medicina“ redakcijos valdybos pirmininkas ir mokslinis redaktorius. Prof. E .Kėvelaičio dėka žurnalas „Medicina“ 2007 m. įtrauktas į Mokslinės informacijos instituto (ISI) (angl. Institute for Scientific Information) leidinių sąrašą.

Prof. E. Kėvelaitis su bendraautoriais parengė 6 vadovėlius, vadovavo ir kartu su Lietuvos bei užsienio mokslininkais išleido vadovėlį „Žmogaus fiziologija“, kuris 2005 m. buvo apdovanotas Lietuvos respublikos švietimo ir mokslų ministerijos premija. 2006 m. išleistas antrasis šio vadovėlio leidimas. Iš viso prof. E. Kėvelaitis yra daugiau nei 150 publikacijų bendraautoris.

 

Prof. Edgaras Stankevičius

 

Nuo 2009 vadovavo KMU Fiziologijos katedrai, 2011 m. įkūrus Fiziologijos ir farmakologijos institutą, tapo jo vadovu. Vadovavo institutui iki 2017 m.

 

 

 

 

 

 

 

Prof. Arvydas Ūsas

 Vadovauja Fiziologijos ir farmakologijos institutui nuo 2017 m. 

 

 

Lietuvos fiziologų draugijos istorija

Liet_Fiziologu_draug_logo2

Plėtojantis fiziologijos mokslui Lietuvoje, 1955 m. birželio 6 d. tuometiniame Kauno medicinos institute buvo įkurta Lietuvos fiziologų draugija. Draugijos steigėju ir pirmuoju pirmininku tapo prof. Vl. Lašas (1955 m. – 1966 m.). Pradžioje draugija vadinosi Lietuvos fiziologų, farmakologų ir biochemikų draugija ir turėjo 26 narius.

Pirmuoju draugijos sekretoriumi buvo prof. habil. dr. Algis Mickis, vėliau – doc. dr. Vl. Rimkevičiūtė, o nuo 1987 m. iki dabar doc. dr. Genuvaitė Civinskienė. Finansus tvarkė doc. dr. Jonas Skirius, o nuo 1975 m. iki dabar doc. dr. Rimvydas Miliauskas. Po akad. Vl. Lašo mirties iki 1969 m. draugijai vadovavo prof. dr. Jonas Šopauskas. Po jo mirties (1969 m.) iki 1997 m. – prof. habil. dr. Bernardas Padegimas, 1997 m. – 2005 m. – prof. habil. dr. Romualdas Abraitis. 2005 m. – 2009 m. draugijos veiklai vadovavo prof. dr. Egidijus Kėvelaitis. Dabartinis Lietuvos fiziologų draugijos pirmininkas yra prof. E. Stankevičius.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę didelių prof. habil. dr. A. Gutmano ir prof. dr. E. Kėvelaičio pastangų dėka nuo 1997 m. Lietuvos fiziologų draugija tapo asocijuota Europos fiziologų draugijų federacijos (angl. Federation of European Physiological Societies – FEPS) nare, o nuo 1999 m. – tikrąja šios organizacijos nare.

Dalyvavimas šioje organizacijoje suteikia:

  1. galimybes dalyvauti ir gauti paramą kongresuose, kuriuos organizuoja FEPS;
  2. nemokamą prieigą prie FEPS žurnalo „Acta Physiologica“, kuris turi aukštą citavimo indeksą.

 

 

Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros istorija

1922 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakultete įkurta Farmakologijos katedra. Pirmuoju jos vedėju tapo profesorius P. Raudonikis, kuris katedrai vadovavo iki 1937m., o farmakologijos kursą skaitė nuo 1922 m. iki 1927 m. 1927 – 1940 m. farmakologijos paskaitas skaitė prof. B. Šiaulis. Jis vadovavo katedrai 1937 – 1940 m. 1940 – 1941 m. Farmakologijos katedrai vadovavo prof. J. Kairiūkštis, 1941 – 1948 m. doc. V. Kairiūkštis. 1948 m. katedros vedėju tapo doc. A. Tumas, kuris vadovavo katedrai 9 metus. Nuo 1956 m. katedros vedėjo pareigas perėmė prof. A. Mickis, kuris Farmakologijos katedrai vadovavo ilgiausiai – net 36 metus.

1990 m. prof. A. Mickio iniciatyva katedroje įkurtas naujas padalinys – klinikinės farmakologijos skyrius, jam parengti dėstytojai. Tais pačiais metais katedra pavadinta Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedra. 1992 – 1997 m. katedros vedėju buvo doc. R. Basevičius, nuo 1997 m. iki pat Fiziologijos ir farmakologijos institutos sukūrimo katedros vadovu buvo doc. A. Milašius.

Katedros dėstytojai parengė daugiau nei 30 metodinių leidinių, parašė ir išleido 6 farmakologijos vadovėlius. Už lietuviškų farmakologijos vadovėlių rengimą katedros darbuotojams 1987 m. suteikta Lietuvos respublikinė premija.

Studijos

Pirmos ir antros pakopos studijų disciplinos

Fiziologijos ir farmakologijos institute dėstoma visų LSMU Medicinos akademijos fakultetų studentams. Instutute dėstomos šios disciplinos:

  • Fiziologija
  • Patologinė fiziologija
  • Patologija
  • Farmakologija
  • Klinikinė farmakologija
  • Farmakoterapija
  • Fitopreparatai ir homeopatiniai medikamentai
  • Racionalus klinikinis antimikrobinių vaistų vartojimas
  • Bendroji nozologija

Medicinos fakulteto II ir III kursų studentai studijuoja fiziologijos ir farmakologijos disciplinas šiuose probleminių studijų moduliuose:

  • Ikiklinikiniai studijų pagrindai ir judėjimas
  • Medžiagų įsisavinimas ir homeostazė
  • Kvėpavimas ir kraujotaka
  • Žmogaus reprodukcinė sveikata ir klinikinių studijų pagrindai
  • Neuromokslų pagrindai
  • Imuninins atsakas ir infekcija

 

Fakultetų studijos                           

Studies for Foreign students

Medicinos fakultetas

 Faculty of Medicine

Farmacijos fakultetas

 Faculty of Odontology

Odontologijos fakultetas

 Faculty of Pharmacy

Slaugos fakultetas

 

Visuomenės sveikatos fakultetas

 

 

Doktorantūros studijų disciplinos

Fiziologijos ir farmakologijos institute magistro darbus rengia Farmacijos fakulteto studentai, baigiamuosius mokslinius darbus – Medicinos fakulteto studentai. Biomedicinos mokslų srities, medicinos (06B) ir farmacijos (08B) mokslo krypčių doktorantai institute studijuoja šiuos kursus:

  • Bendrosios klinikinės farmakologijos pagrindai
  • Farmakokinetikos ir toksikokinetikos pagrindai
  • Farmakologijos dėsnių ir metodų taikymas medicinos tyrimuose
  • Ląstelės biologija
  • Vaistų kūrimas ir jų kokybės vertinimas
  • Žmogaus fiziologija: reguliacijos lygiai ir mechanizmai

 

LSMU SMD Fiziologijos būrelis

2009 metų lapkričio 23 dieną įkurtas LSMU Studentų mokslinės draugijos Fiziologijos būrelis. Būrelio moksliniu vadovu tapo Fiziologijos ir farmakologijos instituto vedėjas prof. Edgaras Stankevičius. Būrelio veikloje dalyvauja Medicinos ir Farmacijos fakultetų studentai.

Plačiau apie LSMU SMD Fiziologijos būrelį galite pasiskaityti čia.

Mokslas

Fiziologijos ir farmakologijos instituto mokslinė veikla

Institute atliekami tyrimai apima didelį spektrą aktualiausių ir naujausių mokslinių temų. Susijungus dviems katedroms, atsirado dar palankesnės sąlygos skirtingų sričių mokslininkams rengti bendrus mokslinius projektus bei kartu vykdyti mokslinius tyrimus.

Institute atliekami kraujagyslių endotelio išskiriamų medžiagų ir jų poveikio tyrimai, endotelio kalcio aktyvuojamų kalio kanalų svarbos azoto oksido sintezei tyrimai, širdies vainikinių kraujagyslių funkcijos ir jos sutrikimų hipertenzijos metu tyrimai, azoto oksido išsiskyrimo sutrikimai arterijose hipertenzijos metu. Taip pat tiriama plautinės hipertenzijos įtaka širdies darbui ir plautinių arterijų pokyčiai, atliekami plaučių arterijų pokyčių mechanizmų tyrimai, plautinės hipertenzijos metu. Tyrinėjami erekcijos sutrikimai ir jų mechanizmai, kalcio įtaka ir vazokonstrikcijos mechanizmai.

 

Institute įdiegtos ir išvystytos smulkiųjų arterijų in vitro miografijos ir izoliuotos perfuzuojamos širdies kompiuterizuoto tyrimo metodikos. Institute atliekami kraujagyslių kontraktiliškumo tyrimai vielinės miografijos metodu. Šių tyrimų metu tiriamas augalinių preparatų ir jų sudedamųjų dalių poveikis kraujagyslių tonusui siekiant nustatyti naujų augalinių preparatų poveikio kraujagyslių tonusui mechanizmus bei sukurti kraujospūdžio mažinimui palankius preparatų derinius.

Instituto mokslininkai 2010 – 2013 m. dalyvavo projekte tema „Ginkmedžių, gudobelių ir sukatžolių optimalių derinių paieška ir kapsulių sukūrimas, įvertinus šių augalų poveikį širdies ir kraujagyslių funkcijai“.

 

Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Onkologijos institutu atliekami tyrimai tema „Rezistentiškumo spindulinei terapijai moduliacija navikinio proceso metu“. Išvesta atspari spindulinei terapijai ląstelių linija, nustatyta genų, turinčių įtaką atsparumo spindulinei terapijai  išsivystymui, raiška. Numatoma tirti rezistentiškumo spindulinei terapijai moduliaciją β-gliukanais.

Taip pat Institute atliekami tyrimai siekiant nustatyti renino-angiotenzino sistemos (RAS) funkciją, ekspresiją bei lokalizaciją, ištiriant sveikų ir nutukusių pacientų tuščiosios žarnos mėginius.

Projekto partneriai – Department of Gastrosurgical Research and Education, Institute of Clinical Sciences, Sahlgrenska Academy, University of Gothenburg, Gothenburg, Sweden. Šie tyrimai atliekami naudojant „Western blot“, „Immunohistochemistry“, „ELISA“, „Ussing chamber“ metodikas. Tikimasi įrodyti, renino angiotenzino sistemos (RAS) egzistenciją tuščiojoje žarnoje, kas leistų konkrečiai žinoti atskirų RAS komponentų poveikį absorbcijos funkcijai.

 

Bendradarbiaujant su Veterinarijos akademijos mokslininkais atliekami tyrimai su energetiniais gėrimais, tiriama jų vartojimo įtaka kardiomiocitų struktūriniams pokyčiams.

Instituto mokslininkai naginėja aktualius vaistų veiksmingumo, tarpusavio sąveikos, nepageidaujamų reakcijų į vaistus klausimus. Analizuojamas atskirų vaistų suvartojimas, nagrinėjama vaistų suvartojimo priklausomybė nuo ligų paplitimo ir socialinių veiksnių.

Taip pat vykdomi klinikinės farmakokinetikos, vaistų efektyvumo vertinimo, farmakoepidemiologiniai ir farmakoekonominiai tyrimai. Taip pat atliekama nemažai tyrimų racionalios vaistų farmakoterapijos tematika. Šie tyrimai atliekami bendradarbiaujant su LSMU ligonine Kauno klinikomis.

Šiuo metu atliekamas tyrimas tema „Imunosupresantų terapinių koncentracijų nustatymas ir jų monitoravimas naudojant tikimybių teorijos modelį“. Taikant matematinių tikimybių teorijas siekiama nustatyti imunosupresantų terapinių langų ribas po skirtingų organų transplantacijos ir nustatyti kokia yra tikimybė dozuoti vaistą tiksliai. Tiriamieji – pacientai po organų transplantacijos (inkstų, kepenų, širdies, plaučių ar kaulų čiulpų), kuriems buvo paskirtas gydymas imunosupresantais. Į tyrimą planuojama įtraukti ne tik pacientus, kuriems organo tranplantacija buvo atlikta Lietuvoje, bet ir Prancūzijos Limoges universiteto ligoninės, su kuria bendradarbiaujama šio tyrimo metu, pacientus.

Unfortunately we are unable to provide accessible alternative text for this. If you require assistance to access this image, or to obtain a text description, please contact npg@nature.comViena iš naujų instituto mokslinių sričių - kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos tyrimai. Šiuo metu institute vykdomi trys Lietuvos mokslo tarybos finansuojami projektai šioje srityje.

Taip pat rengiama daktaro disertacija tema „Kamieninių ląstelių preparato kūrimas, charakterizavimas ir taikymas inkstų regeneracijai“. Šio mokslinio darbo metu bus atliekamas raumeninės kilmės ir kaulų čiulpų kilmės kamieninių ląstelių izoliavimas, kultivavimas ir taikymas ikiklinikiniame nefrotoksiškumo modelyje su laboratoriniais gyvūnais, terapinių žvalgomųjų dozių parinkimas, efektyviausios kamieninių ląstelių terapijos atrinkimas, kamieninių ląstelių preparatų farmakokinetikos ir farmakodinamikos tyrimai.

Institutui įsigijus naują įrangą, atsivėrė naujos galimybės vykdyti farmakologinius tyrimus su izoliuotais laboratorinių gyvūnų organais ar audiniais. Šioje srityje šiuo metu dirba Instituto doktorantė, Farmacijos ir Medicinos fakultetų magistrantai.

 

Instituto doktorantai

Šiuo metu Fiziologijos ir farmakologijos institute studijuoja 3 doktorantai:

Silvijus Abromavičius

El. paštas:

Mokslinis vadovas: prof. dr. Edgaras Stankevičius

 

Airina Mazetytė

El. Paštas: 

Mokslinis vadovas: prof. dr. Arvydas Ūsas

 

Skaistė Kasciuškevičiūtė

El. Paštas:

Mokslinis vadovas: prof. dr. Romaldas Mačiulaitis

 

Studentų vykdomi moksliniai darbai

Matricos su augimo faktoriais skirtos kaulo regeneracijai tyrimai

Šiuo metu ortopedijoje - traumatologijoje norint sustiprinti ar stimuliuoti kaulo formavimąsi po lūžių bei pagerinti kaulinio audinio regeneraciją apie chirurgiškai implantuotus sraigtus ar plokšteles skirtas fiksuoti kaulą, kliniškai yra taikomi kaulo transplantai. Pasaulyje kiekvienais metais panaudojama 2.2 mln kaulinių transplantų. Dažniausiai klinikoje naudojamų autologinių ir alogeninių kaulinių transplantų trūkumai yra skausmas, randėjimas, kraujo praradimas ir donorinės vietos pažaida naudojant autotransplantą, o osteogeninių ląstelių stoka, atmetimo galimybė ir sąlyginai didesnė mikrobinio užteršimo rizika naudojant kaulinius alotransplantus, didina poreikį ieškoti alternatyvų, tokių kaip audinių inžinerijos principu sukuriamų kaulinių pakaitalų. Kauliniai pakaitalai leidžia pagerinti implanto savybes inkorporuojant osteogenines ląsteles ir kaulinius augimo faktorius į natūralią arba cheminės sintezės būdu pagamintą matricą siekiant atkartoti kaulo mikroaplinką.

Šio projekto metu bus atliekami tyrimai su sintetiniu būdu pagamintu kauliniu pakaitalu ir ištirtos šio pakaitalo osteogeninės ir osteoindukcinės savybės. Pirmame tyrimo etape bus siekiama nustatyti augimo faktoriaus atsipalaidavimą iš skirtingais cheminės sintezės metodais pagamintos matricos; antrame etape bus įvertintas matricos osteogeninės diferenciacijos potencialas, kultivuojant kamienines ląsteles ant matricos su augimo faktoriais. Atliekamų tyrimų metu bus keliama studento mokslinė kompetencija ir kvalifikacija taip siekiant laisvu nuo studijų metu rengti tyrėjus ir mokslininkus.

Studentas: Augustinas Rimkūnas

Darbo vadovas: doc. dr. Arvydas Ūsas

Projekto trukmė: 2017 metai spalis - 2018 metai gegužė

Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“.

 

Projektas ,,Sąnarinės kremzlės elektromechaninių savybių tyrimo metodikos įsisavinimas ir panaudojimas kremzlės pokyčių diagnostikai

Projekto tikslas – tobulinti studento mokslinę kvalifikaciją įsisavinant naują kremzlės elektromechaninių savybių tyrimo metodiką.

 Šiuo metu ortopedijoje - traumatologijoje norint įvertinti kremzlės būklę yra naudojami keli pagrindiniai tyrimo metodai - magnetinio rezonanso tyrimas ir subjektyvus kremzlės vertinimas operacijos metu naudojant artroskopinį zondą. Siekiant tobulinti sąnarinės kremzlės pakitimų ir pažeidimų diagnostiką kyla poreikis taikyti naujus tyrimo metodus, kurie leidžia objektyviai įvertinti kremzlės būklę, nepažeidžiant kremzlės audinio vientisumo. Šio projekto metu bus atliekami tyrimai naudojant specialų prietaisą, kuris leidžia objektyviai išmatuoti kremzlės "kietumą" remiantis jos elektromechaninėmis savybėmis. Projekto metu bus atliekami sveikos ir pažeistos kremzlės elektromechaninio potencialo matavimai. Tyrimo metu gauti rezultatai bus lyginami su kitais praktikoje taikomais kremzlės būklės tyrimo metodais, taip siekiant prisidėti prie kremzlės klinikinio vertinimo metodikos tobulinimo ir vystymosi. Atliekant minėtą mokslinį darbą bus keliama studento mokslinė kompetencija ir kvalifikacija taip siekiant laisvu nuo studijų metu rengti tyrėjus ir mokslininkus.

 Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Fiziologijos ir farmakologijos tyrimų laboratorija

Laboratorijos tikslas

Pagrindinis Fiziologijos ir farmakologijos tyrimų laboratorijos tikslas - vystyti ir plėtoti mokslinius-eksperimentinius tyrimus audinių inžinerijos ir regeneracinės medicinos srityje.  

 

Laboratorijos veikla

Fiziologijos ir farmakologijos tyrimų laboratorijoje vykdomi eksperimentiniai moksliniai tyrimai naujausiomis ir aktualiausiomis mokslinėmis temomis fiziologijos ir farmakologijos srityse. Viena pagrindinių šiuo metu laboratorijoje vystomų tyrimų sričių - kamieninių ląstelių tyrimai ir jų panaudojimas regeneracinei medicinai.

 

Laboratorijos vadovas

Laboratorijos vadovas - dr. Arvydas Ūsas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, 1998-2012 metais dirbęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pitsburgo universiteto Kamieninių ląstelių tyrimų centre (University of Pittsburgh, Stem Cell Research Center), turintis daugiau kaip 20 metų patirtį kamieninių ląstelių tyrimų srityje. 

Dr. Arvydas Ūsas yra parengęs daugiau kaip 70 mokslinių publikacijų, atspausdintų prestižiniuose mokslo leidiniuose, cituojamuose Clarivate Analytics duomenų bazėje, skaito pranešimus nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. 

 

 

 

 

Praeityje vykdyti ir šiuo metu vykdomi projektai

 

Projekto pavadinimas: Alogeninio kremzlės ir kaulo komplekso transplantacijos poveikis sąnario kremzlės regeneracijai eksperimentiniame kremzlės pažeidimo modelyje

Projekto vadovas: dr. Arvydas Ūsas

Projektas vykdomas: 2013-2015 m.

Bendra projekto vertė: 815 587,17 Lt 

Kategorija: Visuotinė dotacija

 

Projekto pavadinimas: Kamieninių ląstelių preparato kūrimas, charakterizavimas ir taikymas inkstų regeneracijai 

Projekto vadovas: dr. Arvydas Ūsas

Projektas vykdomas: 2013-2015 m.

Bendra projekto vertė: 324 400 Lt

Kategorija: Mokslininkų grupių projektai

 

Projekto pavadinimas: Ląstelinė terapija sąnarinės kremzlės regeneracijai, taikant ikiklinikinį modelį

Projekto vadovas: prof. Romaldas Mačiulaitis

Projektas vykdomas: 2012-2014 m.

Bendra projekto vertė: 186 400 Lt

Kategorija: Mokslininkų grupių projektai

 

Projekto pavadinimas: 3D mikrostrukturizuotų ir kolageninių konstruktų su chondrogeninėmis ląstelėmis sukūrimas ir jų transliacinis panaudojimas kremzlės regeneracijai

      Projekto vadovas: prof. Romaldas Mačiulaitis

      Projektas vykdomas: 2015-2018

      Bendra projekto vertė: 197711.00 Eur

      Kategorija: Sveikas senejimas

 

Projekto pavadinimas:„Inovatyvus pažangios terapijos konstruktas sąnarinės kremzlės regeneracijai (ICAR)“

      Projekto vadovas: prof. A. Ūsas

      Projektas vykdomas: 2017.12.20 - 2021.12.19

      Bendra projekto vertė: 686.786,20 Eur

      Kategorija: 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

      Priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718. Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje" veikla .Aukšto lygio

      tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai".

      Projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas

     Trumpas projekto aprašymas:

Projekto metu siekiama sukurti inovatyvų pažangios terapijos produktą skirtą sąnarinės kremzlės regeneracijai. Bus kuriamas 3D polimerinis konstruktas su augimo faktoriais ir somatinėmis kamieninėmis ląstelėmis, atliekamas konstrukto fizinių ir biologinių savybių charakterizavimas ir optimizavimas in vitro. Konstruktas bus implantuojamas į dirbtinai sukeltas eksperimentinių gyvūnų sąnario pažeidimo vietas, bus vertinamas sukurto produkto terapinis efektyvumas ir gebėjimas formuoti kremzlės audinį ikiklinikiniame kremzlės pažeidimo modelyje.

 

Projekto pavadinimas:„Imunosupresinės terapijos individualizavimas farmakokinetinio modeliavimo ir prognostinių rodiklių pagalba pacientams po organų transplantacijos“

      Projekto vadovas: prof. E. Stankevičius

      Projektas vykdomas: 2017-10-01 - 2020-09-30

      Bendra projekto vertė: 100000,00 Eur

      Kategorija: Mokslininkų grupių projektai

      Trumpas projekto aprašymas:

Modernios šiuolaikinės farmakoterapijos esmė yra individualus vaisto bei jo dozės parinkimas atsižvelgiant į: 1) paciento asmenines savybes, tai yra į paciento genetinį kodą, kuris nulemia jautrumą vaistams ir jų metobolizmą; 2) ligos sunkumą; 3) organų funkcijų nepakankamumą bei 4) gretutines ligas ir rizikos veiksnius. Individualios tikslinės vaisto dozės parinkimas leidžia pasiekti geresnių gydymo rezultatų, tai yra didesnio efektyvumo ir išvengti nepageidaujamų reakcijų, kurių gydymas kartais gali būti sudėtingesnis už pagrindinės ligos gydymą. Tikslinės individualios dozės parinkimas yra labai svarbus tais atvejais, kada skiriami siaurą terapinę platumą turintys vaistai (tame tarpe imunosupresantai) arba kada skiriama daug preparatų ir yra sunku prognozuoti vaistų sąveiką, kuri gali nulemti mažas ne veiksmingas arba atvirkščiai toksines vaisto koncentracijas plazmoje ir būti nesėkmingo gydymo priežastimi. Lietuvoje beveik pusei inkstų recipientų (47,2 %) vėlyvajame potransplantaciniame periode pasireiškia imunosupresinio gydymo sąlygotos komplikacijos, o vaistų sukelta nefropatija yra pagrindinė transplantato nepakankamumo priežastis ilgalaikio gydymo metu. 11,3 % pacientų pasireiškia biopsijomis patvirtintas ūminis inksto atmetimas, kuris rodo nepakankamą imunosupresijos lygį. Planuojamo tyrimo tikslas - individualizuota farmakoterapija t.y. optimalios vaistų dozavimo metodikos kūrimas, kuris leistų prailginti transplantato išgyvenamumo laiką bei pagerintų recipientų gyvenimo kokybę. Atliekamo tyrimo metu stebint vaistų farmakokinetikos parametrų bei biožymenų kitimus būtų siekiama nustatyti stipriausią ryšį tarp šių parametrų ir transplantato kokybės (transplantuoto inksto funkcijos bei morfologinių žymenų). Tyrimo metu bus siekiama sukurti metodiką, kuri leistų parinkti optimalią vaisto dozę, kurią paskyrus būtų pasiekta tikslinė vaisto koncentracija plazmoje pacientams po inkstų transplantacijos, transplantuoto inksto funkcija būtų optimaliausia, o morfologiniai žymenys nepakitę.

Bendradarbiavimas

Nacionalinis bendradarbiavimas

Instituto mokslininkai bendradarbiauja su šiomis Lietuvos aukštojo mokslo institucijomis bei mokslinių tyrimų centrais:

 
Kardiologijos institutas
Ląstelių kultūrų laboratorija
www.kmu.lt/cellculture
 
 

 

Vilniaus universitetas
Medicinos fakultetas
www.mf.vu.lt

 

 

 
Vilniaus universitetas
Onkologijos institutas
www.vuoi.lt
 
 
 
 
 
Kauno technologijos universitetas
www.ktu.lt
 
  
 
Vilniaus dailės akademija
Kauno dailės fakultetas
www.kdi.lt
  
 
logo.jpg (90x68, 70x68)
 
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
www.vvkt.lt

 

 

Fiziologijos ir farmakologijos institutas 2012 m. pradėjo bendradarbiauti su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Bendradarbiavimo sutartį 2012 m. kovo 2 d. pasirašė LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas ir VVKT vadovas Gintautas Barcys. Sutarties įgyvendinimas patikėtas LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto (FFI) mokslininkams. Saugus ir efektyvus vaistų vartojimas Lietuvoje,  klinikinės farmakologijos rezidentūros studijų steigimas – šie siekiai numatyti LSMU ir VVKT pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje.

    dsc_0818.jpg (250x170, 242x170)      dsc_08341.jpg (250x170, 234x170)

 

 

Tarptautinis bendradarbiavimas

Fiziologijos ir farmakologijos institutas bendradarbiauja su šiomis užsienio institucijomis:

 

ema.png (90x68, 90x46)

 

Europos vaistų agentūra, Londonas, Didžioji Britanija (www.ema.europa.eu)

 

aarhus_university_logo.png (90x68, 90x40)

 

Aarhus universitetas, Kopenhaga, Danija (www.au.dk)

 

 ku_logo_en_1.gif (90x68, 90x18)Koç universitetas, Stambulas, Turkija (www.ku.edu.tr)

 

lu_logo1.jpg (90x68, 90x26)Lativjos universitetas, Medicinos institutas, Ryga, Latvija (www.lu.lv)

                            

uotartu-logo.gif (90x68, 90x16)Tartu universitetas, Tartu, Estija (www.ut.ee)

                            

christian-albrechts-universittzukiel_411.jpg (90x68, 90x26)     Kylio universitetas, Kylis, Vokietija (www.uni-kiel.de)

 

Paslaugos

Reguliatorinė veikla

Instituto specialistai atlieka mokslinę kokybės, ikiklinikinių ir klinikinių dokumentų ekspertizę ir teikia išvadas. Padalinio specialistai ekspertai ekspertuoja vaistinių preparatų bylas pateiktas pagal nacionalinę procedūrą (NP), decentralizuotą procedūrą (DCP) ir rinkodaros teisės pažymėjimo sąlygų papildymus. Institutas užtikrina šiam darbui reikalingų resursų bazę, atrenka ir ruošia naujus specialistus ekspertus, vykdo ekspertų tobulinimąsi, jei yra būtinybė, specialistai dalyvauja Europos vaistų agentūros (European Medicine Agency) komitetų darbe ir kitoje tarptautinėje veikloje.

Instutute gali būti vystomos veiklos ir kompetencijos dedikuotos atskiroms vaistų farmakoterapinėms grupėms, augaliniams vaistams, farmakologiniams budrumui ir kt. Yra galimybė savo reikmėms pritraukti kitų LSMU padalinių, tame tarpe ir Veterinarijos akademijos, Farmacijos fakulteto specialistus.

 

Farmakoepidemiologija

Duomenų bazių kūrimas ir duomenų apie vaistų saugumą kaupimas ir analizavimas. Didelės apimties poregistraciniai vaistų tyrimai. Farmakoepidemiologija apima registruotų ir rinkoje esančių vaistų saugumo ir veiksmingumo stebėseną, farmakologinį budrumą.

 

Farmakoekonomika

Farmakoekonominės vaistų rinkos analizės vykdymas, tendencijų formulavimas, rekomendacijų teikimas kompetetingoms valstybinėms institucijoms ir farmacijos kompanijoms.

 

Analitinis padalinys (laboratorija)

Pagrindinė funkcija - dalintis įranga, patirtimi ir užsakymais, teikti kvalifikuotas ir kokybiškas paslaugas.

Instituto kontaktai

LSMU Medicinos akademija
Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Adresas:  A. Mickevičiaus g. 9
El.paštas: fiziologija@lsmuni.lt

 

 

 

Fiziologijos ir farmakologijos instituto vadovas

Prof. dr. Arvydas Ūsas

arvydas.usas@lsmuni.lt

327244; viet. 5648

316 kab.

 

  

 

Administracija

 

Fiziologijos ir farmakologijos instituto studijų administratorė

Raimonda Mykolaitienė

fiziologija@lsmuni.lt

395380; viet. 5633

206 kab.

 

Klinikinės farmakologijos padalinio administratorė 

 

Teresė Birutė Palubinskaitė, laborantė

TereseBirute.Palubinskaite@lsmuni.lt

326889; viet. 6889

 

                         

   

 

 

 

 

Fiziologijos padalinys

 

Dėstytojai

 

Prof. Edgaras Stankevičius

Edgaras.Stankevicius@lsmuni.lt

327257; viet. 5632

303 kab.

 

Prof. Robertas Lažauskas

robertas.lazauskas@lsmuni.lt

396053; viet. 5635

306 kab.

 

 

 

 

 Doc. Dalia Akramienė

dalia.akramiene@lsmuni.lt

327285; viet. 5634

308 kab. 

 

 

 

 

Doc. Alė Laukevičienė

ale.laukeviciene@lsmuni.lt

327285; viet. 5634

308 kab.

 

 

 

 

Doc. Žibuoklė Senikienė

zibuokle.senikiene@lsmuni.lt

327372; viet. 5643

304 kab. 

 

 

 

 

Jonas Andriuškevičius, lektorius

jonas.andriuskevicius@fc.lsmuni.lt

327337; viet. 5644

210 kab.

                                                                                    

Voldemaras Giedrimas, lektorius

voldemaras.giedrimas@lsmuni.lt

395380; viet. 5633

206 kab.

 

 

 

 

Mantas Malinauskas lektorius, mokslo darbuotojas

mantas.malinauskas@lsmuni.lt

327258; viet. 5636 

207 kab.

 

 

 

 

Vilma Jurkštienė, lektorė             

vilma.jurkštienė@lsmuni.lt

327361; viet. 5642

305 kab.

 

Gytis Svirskis, lektorius

gytis.svirskis@lsmuni.lt

327285; viet. 5634

308 kab. 

 

 

 

 

Genovaitė Šimonienė – Kazlauskienė, lektorė                      

genovaite.simoniene-kazlauskiene@lsmuni.lt

327361; viet. 5642

305 kab.

 

 

 

 

Lina Malcienė, docentė

396053; viet 5635

306 kab.

 

Igor Korotkich, asistentas

igor.korotkich@lsmuni.lt

327285; viet. 5634

308 kab. 

 

 

 

 

Aldona Gružienė, asistentė

aldona.gruziene@lsmuni.lt

327337; viet. 5644

210 kab.

                                                                                     

 

 

                                                                                 

Gintaras Paknys, asistentas

gintaras.paknys@lsmuni.lt

327258; viet. 5636 

207 kab.

 

 

 

                           

Virginija Tautkevičienė, asistentė

virginija.tautkeviciene@lsmuni.lt

327337; viet. 5644 

210 kab.

                                                                                                                                 

            

 

 

Greta Masiliūnienė, asistentė

327361; viet. 5642

305 kab.

 

Gudaitė Agnė, asistentė

agne.gudaite@fc.lsmuni.lt

327359; viet. 5645

209 kab.

 

 Alumni

Doc. Rimvydas Miliauskas

rimvydas.miliauskas@lsmuni.lt

327285; viet. 5634

308 kab. 

                 

 

 

 

 

Studijas aptarnaujantis personalas

 

Bigelienė Rasa, laborantė

rasa.bigeliene@fc.lsmuni.lt

327359; viet. 5645

209 kab.

 

Deimantė Blažauskaitė, laborantė

327359; viet 5645

209 kab. 

 

Ieva Toleikytė, laborantė

327359; viet 5645

209 kab.

 

Laurencija Strolienė, mokslinės laboratorijos vyr. laborantė

327359; viet 5645

 

Alvydas Juodžiukynas, vyriausiasis inžinierius

alvydas.juodziukynas@lsmuni.lt

396059; viet. 5637

203 kab. 

 

 

 

 

Rosita Šarapova, laborantė

rosita.sarapova@lsmuni.lt

327256; viet. 5638

209 kab.

 

 

 

 

 

Teorinės farmakologijos padalinys

 

Dėstytojai

Doc. Arvydas Milašius

arvydas.milasius@fc.lsmuni.lt

327341; viet. 5639

314 kab.

 

 

 

 

Doc. Giedrė Valdonė Sakalauskienė

giedrevaldone.sakalauskiene@lsmuni.lt

327308; viet. 5646

312 kab.

 

 

 

 

Doc. Nijolė Ragaišytė

nijole.ragaisyte@fc.lsmuni.lt

327368; viet. 5647

313 kab. 

 

 

 

 

Rimas Jonas Jankūnas, lektorius

rimas.jankunas@lsmuni.lt

327368; Viet. 5647

313 kab.

 

 

 

 

Valdas Liukaitis, lektorius

valdas.liukaitis@lsmuni.lt

327368; viet. 5647

313 kab.

 

Rugilė Pilvinienė, lektorė

rugile.pilviniene@fc.lsmuni.lt

327368; viet. 5647

313 kab.

 

 

 

 

 

Renata Sveikatienė, lektorė

renata.sveikatiene@lsmuni.lt

327308; viet. 5646

312 kab.

 

 

 

Diana Rinkūnienė, lektorė

 

 Aurelija Radzevičienė, asistentė

aurelija.noreikaite@lsmuni.lt

327375; viet. 5641; mob. 8646 85377

315 kab.

 

 

 

 

Dalia Vaikšnorienė, asistentė

327368; Viet. 5647

313 kab.

 

Arnas Karužas, asistentas

 

Klinikinės farmakologijos padalinys

 

Adresas

LSMU ligoninės Kauno klinikų

Eivenių g. 2, LT–50009, Kaunas

Kardiologijos klinika, 11–14 kab.

326889; viet. 6889

Internetinis puslapis: http://kfarmakologija.mokslo.info

 

Dėstytojai

 Doc. Gintautas Gumbrevičius

gintautas.gumbrevicius@lsmuni.lt

326889; viet. 6889

 

 

 

 

 

Prof. Edmundas Kaduševičius

edmundas.kadusevicius@lsmuni.lt

326889; viet. 6889

 

 

 

 

 

Prof. Romaldas Mačiulaitis

romaldas.maciulaitis@lsmuni.lt

326889; viet. 6889

 

 

 

 

 

 Vaidotas Galaunė, asistentas

 

Skaistė Kasciuškevičiūtė, asistentė

 

Eglė Karinauskė, asistentė

 

Akvilė Ūsaitė, asistentė

 

Lauryna Griniūtė, asistentė