Spausdinti

Apie fakultetą

LSMU Medicinos akademija
Medicinos fakultetas

LSMU Medicinos fakultetasAdresas: A.Mickevičiaus g. 9, LT 44307 Kaunas.
Tel. (8 37) 327260, (8 37) 327306
Kontaktai

 

 

 ATVIRŲ DURŲ DIENOS. Prezentacija.

 Medicinos fakulteto tikslas - sudaryti absolventams galimybes, įgijus pasaulinius standartus atitinkančio lygio žinių ir praktinių įgūdžių, pasirengti veiklai sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir gydymo bei įvairiuose kitose medicininės veiklos ir podiplominių studijų srityse.

Medicinos fakultete studijuoja keliolikos tautybių studentai. Savo patirtį jiems perduoda Europoje ir pasaulyje pripažinti teorinės ir klinikinės medicinos specialistai.

 Medicinos fakultete vykdomos 4 universitetinių studijų programos:

pdf-logo.jpg (90x68, 68x68)  Programos

 

Medicinos programa

Medicinos programos numatomi rezultatai suformuluoti vadovaujantis TUNING (Medicine) rekomendacijomis ir  Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nuostatomis, ir patvirtinti 2013-02-06 LSMU MA Medicinos fakulteto tarybos posėdyje.

pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Rezultatai

 

Medicinos programos struktūra:

I kursas -  baziniai mokslai: anatomija, histologija, citologija, genetika, fizika, chemija, statyistikos, informatikos, mokslinio darbo organizavimo pagrindai.

II-III kursas – integruoti probleminių studijų moduliai: ikiklinikinių studijų pagrindai, klinikinių studijų pagrindai, reprodukcinė sveikata, neuromokslų pagrindai, imuninis atsakas ir infekcija, judėjimas, kvėpavimas ir kraujotaka, medžiagų įsaidsavinimas ir homeostazė.

IV-VI kursas – klinikinės studijos ir klinikinė medicinos praktika

Teorinės medicinos kurso žinias, o nuo jų kaip tik prasideda medicinos studijos, studentai įgyja katedrose, kurios įsikūrę – centriniame universiteto pastate, taip pat Mokomajame laboratoriniame korpuse, esančiame šalia universiteto Kauno klinikų. LSMU ligoninėje Kauno klinikos  vyksta visų svarbiausių klinikinių dalykų studijos. Šioje ligoninėje  veikia 34 profilinės klinikos su 39 stacionaro skyriais (apie 1900 stacionarinių lovų): konservatyvios medicinos (kardiologijos, pulmonologijos, gastroenterologijos, nefrologijos, endokrinologijos, onkologijos, hematologijos, neurologijos, odos ir venerinių ligų, reumatologijos, reabilitacijos), operacinės medicinos (chirurgijos, neurochirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, širdies, krūtinės  ir kraujagyslių, urologijos, veido ir žandikaulių chirurgijos, akių ligų, ausų, nosies ir gerklės ligų, anesteziologijos), motinos ir vaiko sveikatos priežiūros (vaikų ligų klinika, neonatologijos, akušerijos ir ginekologijos, vaikų chirurgijos), patologinės anatomijos, radiologijos, laboratorinės medicinos. Skubios pagalbos skyriuje visą parą teikiama skubi pagalba, veikia 8 reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai. Studijos vyksta ir Universiteto ligoninės filialuose – Romainių tuberkuliozės ligoninėje, Onkologijos ligoninėje, bei Universiteto ligoninei priklausančiai Šeimos medicinos klinikoje, kur teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos. Kauno klinikų Konsultacinė poliklinika turi 15 ambulatorinių skyrių, kuriuose per metus apsilanko apie 1 mln. pacientų. Ligoninė aprūpinta modernia šiuolaikine medicinine įranga: kompiuteriniais tomografais, magnetinio rezonanso įrenginiais, pozitronų emisijos tomografu, ultragarsinės diagnostikos skeneriais, linijiniais greitintuvais, kita diagnostine ir terapine aparatūra ir įrenginiais. Teikiamos visos tretinio lygmens ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos, įskaitant organų persodinimo ir kitas sudėtingas operacijas. Mažesnės  apimties   klinikinės studijos vykdomos ir Kauno klinikinėje ligoninėje, kurioje taip pat yra šiuolaikinės darbo sąlygos.

Medicinos programos klinikinė praktika atliekama 32 akredituotose neuniversitetinių daugiaprofilinių (skubi pagalba, vidaus, chirurgija, vaikų ligos, akušerija, ginekologija) ligoninių bazėse įvairiose Lietuvos vietose. Yra sudarytos sutartys ir su užsienio ligoninėmis atlikti praktiką.

Baigęs medicinos programos studijas, absolventas įgyja teisę gauti medicinos gydytojo praktikos licenciją, kuri leidžia savarankiškai vykdyti pirminę medicinos praktiką, t.y. teikti skubią medicinos pagalbą bei užsiimti dažniausiai pasitaikančių suaugusių ir mokyklinio amžiaus vaikų vidaus, chirurginių ligų profilaktika, diagnostika ir gydymu, konsultuojantis su atitinkamu specialistu.

Medicinos studijų programos komitetas:

Pirmininkė:  Asta Baranauskaitė, prof. dr., tel.  (8-37) 326234, el.paštas : asta.baranauskaite@kaunoklinikos.lt

Nariai:  Albinas Naudžiūnas, prof.habil.dr.

Neringa Paužienė, prof.dr.

Sonata Barilienė, lektorė dr.

Giedrė Jurkevičienė, doc. dr

Gabija Pancekauskaitė, SA atstovas

Dovydas Verikas, SA atstovas

Danutė Krylovienė, LGS atstovė

Medicinos studijų programos komiteto veiklos ataskaita 2016-2017m.m.

Medicinos studijų programos komiteto veiklos planas 2016-2017m.m.

 

Medicininės ir veterinarinės genetikos programa

Medicininės ir veterinarinės genetikos programos tikslas - parengti išsilavinusius, mokslo naujovėms imlius, kūrybingai ir kritiškai mąstančius, turinčius plačią erudiciją,  kvalifikuotus genetikos specialistus, turinčius fundamentines žinias ir gebėjimus, reikalingus darbui MVG bei su ja susijusiose srityse, gebančius savarankiškai atlikti genetinius tyrimus šiuolaikiniais analizės metodais, laikantis geros laboratorijos praktikos bei bioetikos principų, bei vertinti gautus rezultatus ir gebančius nuolat domėtis genetikos mokslu bei išlaikančius profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Baigusiems 3,5 metų trukmės studijas, suteikiamas Gyvybės mokslų bakalauro laipsnis ir Biomedicinos technologo kvalifikacija. Programos struktūra suteikia galimybę studentams per pirmus ir antrus studijų metus įgyti svarbių gyvybės mokslams bazinių žinių bei įgūdžių, pagrįstų teorijos ir praktikos integracija, o per trečiuosius ir ketvirtuosius metus – specialybių genetikos žinių ir praktinių įgūdžių.  MVG programos studijų rezultatams pasiekti naudojama moderni įranga, esanti mokomosiose ir mokslinėse laboratorijose:  Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų instituto mokomojoje genetikos laboratorijoje ir K. Janušausko genetikos laboratorijoje; Genetikos ir molekulinės medicinos klinikoje;  Neuromokslų instituto laboratorijose; Kardiologijos instituto laboratorijose; Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijoje, Onkologijos instituto Onkologijos mokslo laboratorijoje, Imunologijos klinikoje, Patologinės anatomijos klinikoje ir kitose LSMU padaliniuose. Medicininės ir veterinarinės genetikos programos numatomi studijų rezultatai suformuluoti vadovaujantis Gyvybės mokslų krypčių grupės aprašu.

pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Medicininės ir veterinarinės genetikos programos numatomi rezultatai

 

Medicininės ir veterinarinės genetikos programos struktūra – studijų planas:

I kursas − baziniai mokslai: bendroji biologija, bendroji genetika, biochemija, žmogaus ir gyvūnų anatomija, fiziologija, ląstelės biologija, mikrobiologija, virusologija.

II-III kursas – specialieji dalykaimedicininė genetika, veterinarinė genetika, ekologinė ir populiacijų genetika, biotechnologija ir genų inžinerija, augalų genetika, epigenetika, genetiškai modifikuoti organizmai.

IV kursas – profesinė praktika, baigiamasis darbas.

Medicininės ir veterinarinės genetikos programos komitetas:

Pirmininkė:

Pavaduotoja: Paulina Vaitkienė, lektorė dr.

Nariai: Algimantas Kriščiukaitis, prof.  dr.

Rasa Bernotienė, lektorė dr.

Ramutė Mišeikienė, lektorė dr.

Renata Bižienė, lektorė dr.

Kristina Morkūnienė, lektorė dr.

Rūta Insodaitė, asistentė

Dominyka Visockytė, SA atstovas

Giedrė Šinkūnaitė – Maršalkienė, dr., socialinio dalininko UAB „Thermo Fisher Scientific Baltic“ atstovė

 

Medicininė ir veterinarinė biochemija

Medicininė ir veterinarinė biochemija – Gyvybės mokslų studijų krypties Bakalauro studijų programa. Studijų trukmė 3,5 metų, studijų forma – nuolatinė. Baigus programą suteikiamas gyvybės mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis, biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija. Medicininės ir veterinarinės biochemijos studijų programa ugdo tyrėjo erudiciją, biocheminių problemų sprendimo ir praktinio darbo gebėjimus, suteikia mokslinio darbo pagrindų, parengia studijoms magistrantūroje. Studijų metu dėmesys skiriamas praktiniams gebėjimams - darbui laboratorijose; mokslinės informacijos rinkimui; mokslinių problemų sprendimui; studijoms apie organizmo ir audinių sandarą; ligų laboratorinei diagnostikai; gautų tyrimo duomenų interpretacijai. Naujausia laboratorine įranga aprūpintose LSMU laboratorijose vykdomi laboratoriniai bei baigiamieji darbai. Teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai gilinami užsienio šalių universitetuose, į kuriuos galima išvykti pagal ERASMUS+ ir kitas akademinių mainų programas.

Medicininės ir veterinarinės biochemijos programos struktūra:

I kursas – baziniai mokslai: bendroji biologija ir genetika; fizika; bendroji, neorganinė, organinė, bioorganinė chemija; aukštoji matematijka; žmogaus ir laboratorinių gyvūnų anatomija.

II – III kursai –gyvybės mokslų pagrindų ir taikomųjų mokslų dalykai: biochemija, fiziologija, mikrobiologija, bendroji ir molekulinė patologija, histologija, molekulinė biologija, biotechnologija ir genų inžinerija, laboratorinė hematologija ir imunologijos pagrindai, bioinformatika, diagnostinė biochemija.

IV kursas – profesinė praktika ir baigiamasis darbas

Medicininės ir veterinarinės biochemijos programos numatomi rezultatai:

pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Medicininės ir veterinarinės biochemijos programos numatomi rezultatai

 

Medicininės ir veterinarinės biochemijos programos komitetas:

Pirmininkė: Rasa Banienė, prof. dr., tel. 867579999, el. paštas: rasa.baniene@lsmuni.lt

Pavaduotoja: Rūta Budreckienė, doc. dr.

Sekretorė: Laima Ivanovienė, prof. dr.

Nariai:

Vilmantė Borutaitė, prof.dr.

Astra Vitkauskienė, prof. dr.

Arvydas Strazdauskas, asistentas

Emilija Paškevičiūtė, SA atstovė

Giedrė Šinkūnaitė - Maršalkienė, dr., socialinio dalininko UAB „ThermoFisher Scientific Baltic“ atstovė

Medicininės ir veterinarinės biochemijos studijų programos komiteto veikla



Laboratorinės medicinos biologijos  programos tikslai ir numatomi rezultatai

Laboratorinės medicinos biologijos programos studijų tikslai ir numatomi rezultatai suformuluoti vadovaujantis TUNING rekomendacijomis ir Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nuostatomis, ir patvirtinti LSMU MA Medicinos fakulteto tarybos.

pdf-logo.jpg (90x68, 68x68) Laboratorinės medicinos biologijos  programos tikslai ir numatomi rezultatai

 

Pagrindinės studijų krypties dalykų apimtis yra 60 kreditų (su praktika): Klinikinės laboratorijos darbo organizavimo bendrieji principai ir kokybės kontrolės sistema, Klinikinė biochemija ir laboratorinė diagnostika, Vidaus ligų ir klinikinių tyrimų pagrindai, Bendrieji klinikiniai tyrimai ir laboratorinė diagnostika, Klinikinė laboratorinė hematologija ir imunohematologija, Kraujo krešėjimo sistemos laboratorinė diagnostika, Patologinė anatomija ir citopatologija, Klinikinė mikrobiologija ir virusologija, Laboratorinė diagnostinė imunologija, Molekulinė genetinė ir citogenetinė diagnostika. Mokslo tiriamojo magistro darbo apimtis sudaro 45 kreditus.

Studentai gali rinktis dalykus iš pasirenkamųjų dėstomų dalykų (viso 15 kreditų):

  • studijų krypties dalykai – Bendroji biochemija, Klinikinės laboratorinės diagnostikos bendrieji principai ir tyrimų metodologija, Žmogaus fiziologija, Transplantacinė imunologija, Medicinos mikrobiologija ir virusologija, Infekcinių ligų serologinė ir molekulinė diagnostika ir/ar
  • bendrojo universitetinio lavinimo dalykai – Fundamentinė epidemiologija ir duomenų analizės metodai, Filosofija ir biomedicinos diagnostika.
  • Baigę Laboratorinės medicinos biologijos programos studijas, absolventai galės:
  • verstis medicinos biologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti laboratorinės diagnostikos paslaugas ir atlikti, vertinti bei interpretuoti klinikinės chemijos, hematologijos, bendrosios citologijos, imunologijos, mikrobiologijos, genetikos bei kitus klinikinius laboratorinius tyrimus;
  • dirbti mokslo, mokymo ir taikomąją veiklą vykdančių institucijų laboratorijose;
  •  tęsti studijas biomedicinos mokslų srities doktorantūros studijų programose.

Laboratorinės medicinos biologijos programos komitetas:

Pirmininkė:   Astra Vitkauskienė, prof. dr., tel.  (8-37) 326775, el.paštas : astra.vitkauskiene@kaunoklinikos.lt

Nariai:  Albinas Naudžiūnas, prof. habil. dr.

Erika Skrodenienė, doc. dr.

Daiva Urbonienė, doc. dr.

Rytis Stakaitis, SA atstovas

Birutė Tarutienė, UAB „Antėja“ laboratorijos gydytoja, socialinių partnerių atstovė.

 

Laboratorinės medicinos biologijos programos komiteto planuoti ir atlikti darbai 2016-2017 m.m.:

 

Medicinos fakulteto mokslinė veikla

Pagrindinės vykdomos mokslo programos:

Kardiologija (vadovas rektorius akad. prof. habil. dr. R. Žaliūnas),

Endokrinologija (vadovė prof. R. Verkauskienė),

Neuromokslai (vadovė prof. habil. dr. D. Rastenytė),

Gastroenterologija (vadovas prof. habil. dr. J. Pundzius),

Veido, žandikaulių ir burnos patologija (vadovė prof. V. Mačiulskienė),

Infektologija (vadovė prof. A. Mickienė),

Pulmonologija ir imunologija (vadovas prof. R. Sakalauskas),

Motinos ir vaiko sveikata (vadovė prof. R. Nadišauskienė),

Oftalmologija (vadovas prof. V. Jašinskas),

Onkologija (vadovė prof. E. Juozaitytė),

Otorinolaringologija (vadovas prof. V. Ulozas),

Skubioji medicinos pagalba (vadovas doc. dr. V. Vaitkaitis),

Nefrologija (vadovas prof. V. Kuzminskis).

Medicinos fakulteto istorija

Medicinos fakulteto ištakos siekia 1920 m., kai Lietuvos aukštuosiuose kursuose buvo įkurtas Medicinos skyrius. 1922 m. vasario 16 d. atidaryto Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto pirmuoju dekanu patvirtintas dr. P.Avižonis. Steigiamojo Seimo priimtame universiteto statute buvo numatyti ir Medicinos fakultete pradėjo veiklą Medicinos, Farmacijos, Odontologijos, Veterinarijos skyriai. 1930 m. universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1933 m. atidaryti naujieji Medicinos fakulteto rūmai. Medicinos fakultetui ir Lietuvos medicinai ypatingai nusipelnė dekanas prof. V.Lašas. 1924-1946 m. Medicinos fakulteto dekano prof. V.Lašo iniciatyva 1937 m. pradėtos statyti Vytauto Didžiojo universiteto klinikos. Pirmuosius ligonius Klinikos priėmė 1940 m. Tuomet ligoninė turėjo 663 lovas – buvo vienos moderniausių Europoje. 1950 m. Kauno valstybinis universitetas buvo reorganizuotas į Kauno medicinos ir Kauno politechnikos institutus. Įkurti du fakultetai: Gydomasis ir Farmacijos-Stomatologijos. Gydomajame fakultete įvestos šešerių metų studijos. Vėliau gydomasis fakultetas buvo pertvarkytas į Teorinės medicinos fakultetą ir Klinikinės medicinos fakultetą. 1989m. po Kauno medicinos instituto reorganizacijos šie fakultetai tapo Kauno medicinos akademijos padaliniais.  Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, prasidėjo naujas reformų ir reorganizacijos procesas, siekiant specialistų rengimo, mokslo ir gydymo praktikos vienovės. Vietoje katedrų įkurtos profilinės, kuriose derinamas pedagoginis, mokslinis ir praktinis darbas. 1993 m. Teorinės medicinos ir Klinikinės medicinos fakultetai buvo sujungti į Medicinos fakultetą. Po dar vienos aukštosios mokyklos reorganizacijos 1998 m. fakultetas tapo Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultetu, o nuo 2010m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultetu.

Pasaulyje žinomi ir puikiai vertinami tiek ikikarinės Nepriklausomos Lietuvos (P.Avižonio, Vl.Lašo, Vl.Kuzmos), tiek pokarinio laikotarpio (Z.Januškevičiaus, T.Ivanausko, J. Kupčinsko), tiek atkurtos Nepriklausomos Lietuvos (A.Praškevičiaus, R.Žaliūno, V.Jašinsko, R.Benečio, J.Pundziaus) profesorių darbai. Fakulteto mokslininkai aktyviai bendradarbiauja su kolegomis iš užsienio šalių universitetų, yra tarptautinių mokslinių draugijų ir asociacijų valdybų ar tarybų nariai. Nemažai įžymių užsienio medicinos mokslininkų apsilanko medicinos fakultete, kur skaito paskaitas studentams ir gydytojams įvairiose konferencijose.

2005m. Medicinos fakultete pradėtas vykdyti projektas "Probleminio mokymo sistemos įdiegimas Kauno medicinos universitete“, kurį rėmė Europos Socialinis fondas, Ženevos universiteto probleminio mokymosi ekspertai. Studijos pagal probleminio mokymosi modelį pradėtos 2006/2007m.m. Projektas leido išplėtoti buvusią medicinos programos studijų ir mokslo sistemą, užtikrinti  aukštesnį profesinį būsimų medicinos specialistų pasirengimą praktiniam darbui, patobulinti Universiteto dėstytojų kvalifikaciją bei išplėsti jų pedagoginius gebėjimus.