Profesorei Auksei Mickienei – Premjero padėka

Po dviejų įtemptų darbo ekstremaliomis sąlygomis mėnesių LSMU Infekcinių ligų klinikos Kauno klinikinėje ligoninėje vadovę prof. dr. Auksę Mickienę pasiekė net trys džiugios naujienos.
Lietuvoje stabilizuotas COVID-19 infekcijos plitimas. Laimėtas prestižinės ES programos „Horizontas 2020“ grantas tarptautiniame projekte naujajam koronavirusui tyrinėti. Profesorei įteikta LR Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio padėka už profesionalumą, pareigingumą bei operatyvų darbo organizavimą ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 infekcijos metu.

Prof. Auksę Mickienę kalbinome tuo metu, kai karantino priemonės Lietuvoje jau buvo gerokai sušvelnintos. Tačiau gydytoja infektologė, Infekcinių ligų klinikos vadovė kol kas neskuba optimistiškai teigti, kad naujojo koronaviruso COVID-19 infekcija pas mus jau suvaldyta.

prof.mickiene.jpeg (2229x2820)„Gal tinkamiau sakyti, kad šiuo metu padėtis maksimaliai stabilizuota. Virusas neišnyko, bet jo cirkuliavimas tarp gyventojų labai sumažėjo. Turime vilties, kad padėtis ir toliau gerės, tačiau reikia itin budriai ir akylai stebėti, kokie bus sušvelnintų karantino sąlygų padariniai“, – sako prof. A. Mickienė.

Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl naujojo koronaviruso infekcijos, prof. A. Mickienė ir jos vadovaujama Infekcinių ligų klinika atsidūrė pačiame COVID-19 infekcijos valdymo procesų sūkuryje. Šioje Kauno klinikinės ligoninės klinikoje gydomi COVID-19 infekuoti pacientai, o profesorė, šalia organizacinės, administracinės, klinikinės, pedagoginės veiklos, dar tapo ir dviejų Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai dėl koronaviruso patarusių medikų ekspertų darbo grupių nare.
Profesorė pabrėžė, kad didžiulis COVID-19 situacijos valdymo Lietuvoje privalumas – jog šalies sveikatos priežiūros sistemą pavyko išsaugoti nuo perkrovos.

„Mes laimėjome laiko. Karantinu siekta ne tik stabdyti koronaviruso plitimą ir suvaldyti infekciją, bet ir suteikti sveikatos priežiūros sistemai galimybę pasirengti. Šiandien aiškumo, žinių, mokslo duomenų apie šią infekciją jau daug daugiau. Jau galime prognozuoti ir tai, kokių priemonių prireiktų pagal įvairius tolesnius infekcijos plitimo scenarijus. Tad priežasčių santūriai pasidžiaugti – turime“, – pastebėjo prof. A. Mickienė.

Profesore, gal jau dabar aiškiau galima pasakyti – kas gi čia mus ištiko?
Pasaulinė naujojo koronaviruso Covid-19 pandemija – išties šimtmečio įvykis, už kurį didesnio turbūt nebuvo nuo pat ispaniškojo gripo pandemijos 1918-aisiais. Per savo gydytojos infektologės karjerą teko stebėti infekcijų protrūkių ir epidemijų, kaip antai daugiau nei prieš dešimtmetį buvęs vadinamasis kiaulių gripas. Tačiau jo su šiųmete naujojo koronaviruso infekcija nepalyginsi. COVID-19 yra daug labiau užkrečiama, gerokai sunkesnė ir sukelianti didesnį mirštamumą liga. Tokio iššūkio visai sveikatos sistemai ir mūsų specialybei dar nebuvo.

Prisiminkite pirmąsias infekcijos plitimo savaites. Kas buvo sunkiausia?
dsc_0017kopijakopija.jpg (regular, 500x347)Kauno klinikinę ligoninę paskyrus COVID-19 pacientams tirti ir gydyti, pas mus pradėjo plaukti viso Kauno regiono pacientai. Kol nebuvo mobiliųjų patikros punktų, buvo gabenami ne vien diagnozuoti ligoniai, bet ir pacientai, įtarti užsikrėtus. Žmonių srautai buvo milžiniški. Kiekvieną reikėjo izoliuoti, apžiūrėti apsivilkus visą apsauginę aprangą – o greitosios medicinos pagalbos automobiliai vis gabeno naujus… Laimei, tyrimų rezultatai dažniausiai būdavo neigiami.
Teko skubiai perorganizuoti visas ligoninės veiklos sritis. Darbas vyko 24/7 principu.
Reikėjo tuojau pat pertvarkyti fizinę ligoninės struktūrą: įrengti pavojingas raudonąsias zonas užkrečiamiesiems ligoniams, tarpines ir švarias žaliąsias zonas. Teko skubiai keisti netgi tam tikrus infrastruktūros elementus, tarkime, įrengti duris su vienpusiu atidarymu ir kodais. Kartu pertvarkyta ligoninės gydomoji veikla. Pirmosios savaitės buvo labai sunkios ir gydytojams – kaip ištverti su vadinamaisiais skafandrais – stingant oro, rasojant akiniams, spaudžiant respiratoriui, pilant prakaitui. Suplukusiems tekdavo naktį, per šaltį ir vėją eiti iš vienos izoliuotos palatos į kitą per ligoninės kiemą. Labai slėgė ir suvokimas, kad pas mus patekę sunkūs ligoniai – visiškai izoliuoti, vieni, be artimųjų.
Žodžiu, ir gydomąja, ir organizacine, ir moraline prasme pirmosios savaitės buvo didžiulis iššūkis.

Bet be šių, Jūsų dienotvarkė pasipildė ir kitomis veiklomis?
Net 80 proc. Infekcinių ligų klinikos specialistų dirba Universitete – pedagoginės veiklos atžvilgiu nuolaidų mums niekas nedarė, tad kaip ir kiti LSMU dėstytojai, turėjome pasirengti pereiti prie nuotolinio studentų mokymo. Didžioji dauguma klinikos kolektyvo įsitraukę į mokslinę veiklą, tai dar pateikėme paraišką mokslo projektui.
Taip pat dalyvavau dviejų medikų ekspertų darbo grupių veikloje – prie Vyriausybės ir prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tai buvo dar vienas papildomas veiklos baras: mes, medikai, kiekvienas iš savo kompetencijos srities, buvome pagrindiniai konsultantai sudarant gydymo, diagnostikos protokolus, pacientų rūšiavimo, COVID-19 infekcijos valdymo ir organizavimo algoritmus. Darbo grupėse buvo specialistų, atstovaujančių visoms sveikatos priežiūros sistemos dalims – nuo stacionaro iki greitosios medicinos pagalbos, tačiau tikrai nemažas dėmesys buvo Kauno ir Vilniaus infekcinių ligų klinikų atstovams. Sekėme nuolat atnaujinamus tarptautinius diagnostikos ir gydymo standartus, kitą tarptautinę medžiagą, visa tai stengėmės pritaikyti Lietuvai, daug diskutavome, ieškojome, tarėmės. Tai buvo didelis krūvis, bet, matydama šią SAM veiklą iš vidaus, ministerijos specialistų veiklą įvertinčiau šilčiausiais žodžiais. Jie išties dirbo dieną naktį. Prisimindama, kaip buvo valdoma kiaulių gripo pandemija, galiu palyginti: šįkart viskas buvo labai laiku ir apgalvotai daroma.

Kaip jautėsi ir šiandien jaučiasi darbuotojai, klinikos kolektyvas?
platinimui_1.jpg (regular, 500x373)Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad mūsų kolektyvas, apie 40 žmonių, veikė kaip vienas kumštis: žmonės dirbo labai vieningai, atsakingai, susiklausę ir susikaupę, pagarbiai ir santūriai. Taip, iš pradžių buvo ir baimės, ir nerimo, nes žinojome, kad susidūrėme su nauju patogenu, kurio plitimo keliai iki galo neaiškūs. Jautėme didelę psichologinę įtampą, baimindamiesi parnešti užkratą į namus. Kai kurie medikai, saugodami šeimas, netgi apsigyveno atskiruose būstuose. Labai laukėme medicinos darbuotojų testavimo dėl COVID-19 rezultatų. Džiugu, kad Infekcinių ligų klinikoje nebuvo nė vieno užsikrėtusiojo: vadinasi, darėme viską teisingai, dirbome saugiai.
Beje, mūsų testavimo rezultatų užkandusi žadą laukė visa Kauno klinikinė ligoninė: juk būtų užtekę vieno teigiamo rezultato – ir kolegoms būtų tekę dirbti vietoje pasitraukusių izoliuotis infektologų. Nenuostabu, kad apie rezultatus prašė pranešti tuojau pat, kai tik sužinosime – netgi naktį.

Pandemijos metu beveik išsyk prabilta ir apie psichologinės pagalbos galimybes. Ar ji buvo pasiekiama ligoninės personalui?
Labai džiugu, kad jau pirmosiomis dienomis siūlymo teikti nemokamą psichologinę pagalbą sulaukėme iš savo kolegų mokslininkų. Vėliau atsirado ir kitų psichologinės pagalbos galimybių, telefono linijų. Tačiau Infekcinių ligų klinikos darbuotojams jos neprireikė. Nors iki šiol nebuvome susidūrę su tokiu dideliu iššūkiu – tačiau esame pratę prie epideminių situacijų. O štai kiti, pavyzdžiui, ligoninėje dirbę techniniai darbuotojai, išties patyrė didžiulę įtampą ir be aukščiausio lygio apsaugos priemonių bijojo net įžengti į ligoninės koridorių.
Teko ir man, kaip gydytojai infektologei, skaityti jiems paskaitą, išsklaidyti baimes.

Ar sulaukėte visuomenės palaikymo?
Jis buvo milžiniškas! Sulaukėme labai daug šilto dėmesio, mums vežė maistą, kavos ir užkandžių. Rūpestingi rėmėjai netgi palapinių tunelį ligoninės kieme pastatė, kad iš izoliuotų palatų eidami gydytojai neperšaltų!
Koronaviruso pandemija suartino visuomenę ir medikų bendruomenę. Juk ne paslaptis – tarp visuomenės ir gydytojų ne kartą būta įvairių įtampų. Taip norėtųsi, kad šis pasitikėjimo ir pagarbos tiltas išliktų, kad gydytojai būtų ne tie trumpalaikiai herojai.

Kokios priemonės, Jūsų vertinimu, labiausiai pasiteisino stabilizuojant infekcijos plitimą?
padeka.jpg (3000x4512)Svarbiausia – visų priemonių imtasi laiku. Lietuva buvo viena pirmųjų, pradėjusių testuoti lėktuvais atvykstančius keleivius, labai anksti, kol užkratas dar nebuvo plačiai išplitęs Europoje, atvykusiuosius siuntėme izoliuotis. Visi žingsniai, stabdant koronaviruso plitimą visuomenėje, – nuo kaukių dėvėjimo, rankų higienos, iki generalinių sprendimų – buvo iš esmės teisingi ir laiku. Visuomenė mus taip pat išgirdo. Tad pagelbėjo visas priemonių kompleksas.

COVID-19 netrukus taps ir Jūsų vadovaujamos klinikos mokslo tyrimų objektu. Kaip pavyko laimėti prestižinio projekto grantą?
Europos Komisija paskelbė skirianti finansavimą didelio masto tyrimų projektams COVID-19 infekcijos gydymo ir diagnozavimo metodams kurti. Labai džiaugiuosi tuo, kad kone per patį infekcijos Lietuvoje piką sugebėjome pateikti ir pavyko laimėti grantą.
Daug metų dalyvaujame tarptautiniame, per 20 mokslo institucijų vienijančiame konsorciume IMOVE, kuris tiria gripo vakcinos efektyvumą. Kadangi infekcijos panašios, o konsorciume yra ir infrastruktūra, ir reikiami protokolai, turime ilgalaikį bendradarbiavimą bei tarptautinių ryšių – gavome pasiūlymą teikti paraišką (aplikuoti) projekto „Horizontas 2020“ grantui. Labai stigo fizinių jėgų ir laiko, tačiau mobilizavomės – ir pateikėme reikiamus dokumentus. Paraišką (aplikaciją) patvirtino per 2 savaites – ir netgi jau pervedė finansavimą! Europos Komisija daro viską, kad tiktai COVID-19 problemą mokslininkai spręstų kaip galėdami greičiau ir efektyviau.
Laimėti šį grantą – garbė, tačiau prisipažinsiu: gavę patvirtinimą ir suvokę, koks darbas laukia – kone apsiverkėme išsigandę, kaip viską reikės suspėti…
Per artimiausius dvejus metus bus tyrinėjami rizikos veiksniai susirgti sunkia COVID-19 formą, bus tiriama virusio genetinė sudėtis, paplitimo veiksniai.
Panašu, kad su COVID-19 infekcijos sukėlėju teks gyventi artimiausius metus kitus, kol nebus sukurta vakcina.
Prognozuoti ateitį sunku, tačiau viena jau aišku: rankų higiena labai ilgam taps vienu pagrindinių mūsų gyvenimo standartų.