Spausdinti

Probleminis interneto naudojimas: kada derėtų susirūpinti?

2021-11-25
Net 76 proc. apklaustų studentų teigė, jog COVID-19 pandemijos metu praleido daugiau laiko naudodamiesi internetu, nei prieš pandemiją. Šiems studentams sustiprėjo depresijos ir nerimo simptomai.

Beveik pusė studentų pažymėjo turėję ryškiai išreikštus vidutinio sunkumo ir sunkius depresijos simptomus, o 38 proc. studentų pranešė apie vidutinio sunkumo ar sunkų nerimą.


Tai – rezultatai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų šį pavasarį baigto tyrimo, kuriuo siekta nustatyti, kokie yra probleminio interneto naudojimo (PIN) ypatumai.
Tyrime dalyvavo 1,358 tūkst. 22– 27 metų studentų  iš įvairių Lietuvos universitetų.

Nustatyta, kad probleminis interneto naudojimas susijęs su nuotaikos ir nerimo sutrikimais, neigiamai veikiančiais asmens kasdienį funkcionavimą  ir gyvenimo kokybę. Tai rimta psichikos sveikatos problema visame pasaulyje, kuri tapo ypač akivaizdi pandemijos metu. Dėl pandemijos turėjo persiorientuoti visa švietimo sistema, įskaitant studentus, kurių studijų procesas, apribojus tiesioginio bendravimo galimybes, buvo perkeltas į nuotolinį ugdymą.

Šis nenumatytas ir staigus pokytis apribojo tiesioginį kontaktą su kitais studentais bei dėstytojais, pailgino laiką, praleidžiamą internete, kėlė stresą bei didino psichikos sveikatos sutrikimų atsiradimo pavojų.

Tyrimą atlikusi mokslininkų grupė parengė rekomendacijų studentams.

REKOMENDACIJOS studentams

  1. Mažinkite perteklinį interneto naudojimą. Internetą kartais naudojame kaip priemonę mažinti patiriamą emocinį diskomfortą (nerimą, liūdesį, nuobodulį ar kitas nemalonias emocijas). Internetas ima teikti tarsi antrinę naudą, kurios dažnai sąmoningai net nesuvokiame. Todėl būkite atidūs tokio pobūdžio elgesiui ir stenkitės jo vengti.
  2. Laikykitės dienos režimo. Mažinant naudojimosi internetu laiką, labai svarbu pagalvoti, ką malonaus, smagaus, gero galėtumėte daryti vietoje to. Gera veiklos alternatyva didina tikimybę, kad elgesio pokytis tikrai bus sėkmingas. Atminkite, kad laikotarpiu, kai atidėliojame mums svarbias veiklas, itin dažnai nesąmoningai įsitraukiame į betikslį interneto naudojimą. Nors tai laikinai gali sumažinti nemalonias emocijas, iškart po to dažniausiai patiriamas dar didesnis psichologinis stresas dėl neatliktų darbų ar įsipareigojimų.
  3. Išlaikykite bendravimą su artimaisiais, daugiau laiko praleiskite su draugais ir šeima. Ryšio su draugais, giminaičiais ir pažįstamais palaikymas gali sumažinti vienišumo jausmą izoliacijos metu ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kai fiziniai kontaktai apriboti, ryšiams kurti ir palaikyti gali padėti ir nuotoliniai skambučiai, socialinės medijos grupės.
  4. Išmaniuosius įrenginius keiskite analoginiais. Analoginių technologijų (rankinio laikrodžio, žadintuvo) naudojimas vietoj išmaniojo telefono gali sumažinti PIN, pvz.: piktnaudžiavimą socialiniais tinklais.
  5. Paskirkite tikslų laiką socialinės medijos naršymui ir elektroninio pašto tikrinimui. Svarbu, kad pasirinkimą darytumėte sąmoningai. Jungtis tiksliu laiku arba tikrinti tik laukiant svarbaus laiško/žinutės. Nuolatinis socialinės medijos tikrinimas ar žinių apie pandemiją sekimas gali pabloginti psichikos būklę.
  6. Jeigu pastebite, kad paklausus apie naudojimosi internetu laiką, norisi sumeluoti ir nurodyti mažesnę trukmę nei yra iš tikrųjų, jeigu kartais jaučiatės kalti dėl to, kiek laiko praleidžiate internete, jeigu pastebite, kad dėl to nukenčia „gyvas“ bendravimas, santykiai, studijos ar kitos veiklos – tai gali rodyti, kad interneto naudojimas tampa problema. Artimieji dažnai yra tie žmonės, į kuriuos pirmiausia galime kreiptis dėl savo sunkumų. Su jais galima pasitarti, kaip jie mato Jūsų interneto naudojimo įpročius, paprašyti pagalbos ir palaikymo imantis pokyčių.
  7. Jeigu jaučiate, kad norite pasikalbėti apie savo savijautą ir, kad Jus geriau gali suprasti specialistas, pasinaudokite nemokamomis psichologinės pagalbos galimybėmis universitete, visuomenės sveikatos biuruose ar pirminės psichikos sveikatos priežiūros centruose. Psichologo konsultacija gali padėti gerinti bendravimo įgūdžius, stiprinti pasitikėjimą savimi, tyrinėti gyvenimo prasmės klausimus ar įveikti emocinius sunkumus. Šeimos gydytojo konsultacija gali būti svarbi, jei kyla fizinės sveikatos klausimų. Fizinę ir psichikos sveikatą taip pat gali padėti stiprinti ir fizinis aktyvumas, mitybos bei gyvenimo ritmo pokyčiai.
  8. Jeigu pastebite, kad perteklinis interneto naudojimas tampa nuolatiniu įpročiu, nepaisant žalingo psichologinio ar fiziologinio poveikio, rekomenduojame kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kuris atlikęs įvertinimą, pasiūlys tinkamiausius būdus Jums padėti.
  9. Internetas yra puiki priemonė patenkinti dalį savo poreikių ir siekti tikslų, o jo naudojimas pats savaime nėra problema. Tačiau jei interneto naudojimas pradeda reikšmingai trukdyti kasdienybėje, pavyzdžiui, atitraukia nuo svarbių veiklų ir žmonių, sukelia nemalonias emocijas, tokias kaip nerimą, kaltę ir pan., darosi vis labiau įkyrus nesąmoningas įprotis, šie požymiai gali rodyti, kad būtina atkreipti dėmesį ir imtis veiksmų, siekiant sumažinti probleminį interneto naudojimą.

 

Rekomendacijos parengtos remiantis tyrimo „Lietuvos studentų gyvenimo kokybės rodikliai: probleminio interneto naudojimo ypatumai ir neuropsichologinis profilis“, Nr. S-GEV-20-5, finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos, rezultatais.

 

 

Manto Bartaševičiaus nuotr.