„Life Sciences Baltics 2021“: nutiesti virtualūs tiltai naujiems projektams ir idėjoms

2021-10-11
screenshot6.png (regular, 500x216)Rugsėjo 20–24 d. virtualiu būdu vyko didžiausias ir vienintelis Baltijos šalių tarptautinis forumas „Life Sciences Baltics 2021“, skirtas biotechnologijų, farmacijos ir medicinos įrangos ekspertams iš viso pasaulio. Ši tarptautinė konferencija – tradicinis, jau beveik dešimtmetį periodiškai vykstantis renginys, kurį planuojant, organizuojant ir rengiant aktyviai dalyvauja ir LSMU bei Kauno klinikų atstovai.

Daugiausia dėmesio skirta temoms, kuriose Baltijos šalys pasižymi: skaitmeninės sveikatos, genų redagavimo, medicinos technologijų, medicinos vaizdų, personalizuotos medicinos, mikrobiomo tyrimų ir kitoms aktualioms temoms.
 
„Tačiau visų pirma šis forumas skirtas užmegzti ryšius“,  – pabrėžė VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė. – „Life Sciences Baltics“ kuria naujas sėkmingas bendradarbiavimo su verslu partnerystes ir Baltijos šalims suteikia unikalią galimybę gyvybės mokslų srityje tapti geidžiamomis partnerėmis“.
 
Šiame tarptautiniame forume svarus buvo ir LSMU bei Kauno klinikų mokslininkų, gydytojų balsas: tarptautinei bendruomenei pristatytos naujovės tokiose pasauliniu mastu aktualiose srityse, kaip dirbtinio intelekto pritaikymas medicinoje, žmogaus mikrobiotos tyrimai, COVID-19 valdymo galimybės. Vadovauta diskusijoms, skaityti pranešimai (prof. Juozas Kupčinskas, prof. Mindaugas Stankūnas, gydytojas kardiologas, startuolio „Ligence“ bendraįkūrėjas Arnas Karužas).
 
bfl_36341.jpg (2592x1728)Pasak vieno iš konferencijos organizacinio komiteto narių,  LSMU MA Medicinos fakulteto Gastroenterologijos klinikos vadovo prof. Juozo Kupčinsko, šis didžiausias gyvybės mokslų aktualijų renginys Baltijos šalyse įprastai pritraukia itin daug dalyvių: universitetų ir universitetinių ligoninių, gyvybės mokslų srityje veikiančių verslo įmonių atstovų.
 
Nemenko susidomėjimo sulaukta ir šiemet, nors konferencija vyko nuotoliniu būdu. „Life Sciences Baltics 2021“ subūrė arti 1 tūkst. tarptautinės akademinės bendruomenės, verslo, perspektyvių gyvybės mokslų startuolių, modernios įrangos kūrėjų atstovų iš JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Izraelio, Austrijos, Belgijos, Danijos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių.
 
Renginyje pranešimus skaitė per 60 kviestinių lektorių, pristatyta apie 50 stendinių pranešimų, dalyvavo 30 gyvybės mokslų startuolių iš viso pasaulio.
 
Sulaukta ir išskirtinio svečio: pagrindinę atidaromąją paskaitą apie krioelektroninės mikroskopijos panaudojimą skaitė ir diskusijoje dalyvavo 2017 m. Nobelio premijos laureatas chemijos srityje dr. Richard Henderson.
 
Patirtis, atradimai, įžvalgos

lsbc31.png (1920x1080)Sesijoje, skirtoje naujoms technologijoms medicinoje, be pranešimų apie mašininio mokymosi panaudojimą neurologijoje bei dirbtinio intelekto pritaikymą didelės spartos mikroskopinei analizei, LSMU absolventas, Kauno klinikų gydytojas kardiologas Arnas Karužas aptarė dirbtinio intelekto (DI) pritaikymo kardiologijoje naujoves ir papasakojo apie dirbtinio intelekto (DI) pritaikymą širdies ultragarsiniam tyrimui ir kitiems širdies vaizdiniams tyrimams. Apžvelgdamas DI panaudojimo medicinoje galimybes ir perspektyvas, startuolio „Ligence“ bendraįkūrėjas išskyrė keletą svarbių aspektų.

„Svarbu suprasti, kad remiantis iki šiol atliktais tyrimais ir turimais duomenimis, DI algoritmai širdies vaizdiniuose tyrimuose gali pasiekti tokį patį diagnostinį tikslumą, kaip ir gydytojas, o ateityje kai kuriais atvejais galbūt ir bus pranašesnis.

Antras svarbus dalykas – jog kalbant apie prognostinius modelius ir prognostinį įvertinimą, DI pranašesnis jau šiandien, nes geba išsaugoti, įvertinti ir panaudoti itin didelius duomenų kiekius. Ir trečia – DI ir gydytojo bendradarbiavimas – nepaprastai svarbus. Viena sveikatos priežiūros sistemos ateities vizijų, jog gydytojas žengia koja kojon su medicinos inovacijomis, tarp kurių – DI technologija, diagnostikos ir gydymo srityse padedanti pasiekti puikių rezultatų“, – apibendrino pranešėjas.

Vėliau diskusijoje apie inovacijų diegimo spartinimą medicinoje gyd. A. Karužas su Estijos, Vokietijos, Italijos atstovais aptarė, kokių pokyčių reikėtų, kad medicinos srityje sklandžiau kurtųsi ir įsibėgėtų gyvybės mokslų startuoliai: kokios jiems reikia pagalbos, su kokiais sunkumais ir iššūkiais susiduriama sertifikavimo procesų metu.

LSMU tyrimai matomi ir vertinami tarptautiniu mastu

Prof. J.Kupčinskas vadovavo sesijai, skirtai žmogaus mikrobiomo ir sveikatos aktualijoms. Skaityti pranešimų šioje sesijoje buvo pakviesti tarptautiniai šios srities autoritetai: vienas žymiausių JAV mikrobiotos tyrėjų - prof. Jasmohan S. Bajaj ir prof. Georgina Hold iš Australijos. Prof. J. Kupčinskas skaitė pranešimą apie manipuliavimo žmogaus mikrobiota iššūkius, vėliau aptartos įvairios šios srities mokslo tyrimų perspektyvos, naujienos ir ateitis.

„Šiuo metu mikrobiota išlieka viena įdomiausių ir daugiausiai žadančių mokslinių tyrimų krypčių, tad itin džiugu, jog LSMU iniciatyva į šiųmetę „Life sciences Baltic“ konferenciją buvo pakviesti pasauliniai šios srities tyrimų lyderiai. Didelė diskusijos dalis buvo skirta tiksliau apibrėžti pačią sveikos mikrobiotos koncepciją, plačiai aptartas žarnyno mikrobiotos modifikavimas ir transplantacija.
 
Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos išlieka bene vieninteliu centru Rytų ir Vidurio Europoje, kuriame atliekamos žarnyno mikrobiotos transplantacijos, ir su šia inovatyvia procedūra padėjome daugybei pacientų.
 
Ateitis veikiausiai priklauso naujos kartos probiotikams – sudėtiniams mikrobiotos produktams, kuriuos sudaro daugybė įvairių bakterijų, taip pat verti dėmesio genetiškai modifikuojamų bakterijų tyrimai, kai į bakterijas bandoma perkelti įvairias žmogui reikalingas funkcijas“,  – sesijos naujoves apžvelgė prof. J. Kupčinskas.
 
Profesorius – narys pasaulinės mikrobiotos transplantacijos gairių kūrimo grupės, kuri apibrėžia šio inovatyvaus metodo taikymo pacientams indikacijas ir būdus.
   
„Džiugu, kad šiame aukšto lygio forume galime pristatyti ir kitus fundamentalius mikrobiotos srities tyrimus: tyrinėjame dvynių mikrobiotą, įvairiuose žmogaus organizmo skysčiuose cirkuliuojančias bakterijas. Tad mūsų tyrimų šioje srityje rezultatai matomi, vertinami ir tarptautiniu mastu“,  – pastebėjo prof. J. Kupčinskas.
 
Tarp rengėjų – Universitetas ir Kauno klinikos

nuotrauka21.jpg (865x792)Antrąją tarptautinės konferencijos dieną plenarinėje diskusijoje apie skirtingų šalių COVID-19 atvejų tyrimų patirtį LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros profesorius, COVID-19 ekspertų grupės narys prie LR Vyriausybės, Mindaugas Stankūnas skaitė pranešimą apie COVID-19 valdymą, ir dalyvavo diskusijoje. Buvo lyginamos įvairių šalių praktikos suvaldant pandemiją, diskutuota, kokie sprendimai buvo tinkamiausi ir kaip su pandemija elgtis toliau, nes COVID-19 liga tebėra prioritetinė mokslinių tyrimų sritis.

Didžiulis renginys, aprėpęs aktualiausias mokslinių tyrimų kryptis, tradiciškai parengtas aktyviai dalyvaujant Universiteto ir Kauno klinikų atstovams: „Life Sciences Baltics“ organizaciniame komitete – prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė, prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, prof. Juozas Kupčinskas, dr. Tomas Lapinskas.

„Life Sciences Baltics 2021“, nors surengtas netradicine virtualia forma, ir šiemet tapo svarbia proga pristatyti Universiteto mokslo laimėjimus, užmegzti kontaktus su kitų šalių mokslo institucijomis, verslo atstovais, kurti idėjas bendriems ateities projektams.