Spausdinti

Konferencija „Sveikata ir komunikacija“: aktualijos – iš pirmų lūpų

2021-12-07
Gruodžio 1-ąją, trečiadienį, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusi nuotolinė Nacionalinė visuomenės sveikatos konferencija „Sveikata ir komunikacija“ buvo išskirtinė šiandienos laikotarpiui aktualių pranešimų gausa ir įvairove. Virtualiu būdu prie renginio prisijungė per 1 tūkst. dalyvių.
COVID-19 pandemijos metu šalies visuomenė ir sveikatos priežiūros sistema susidūrė su ypatingais iššūkiais. Viena iš ypatingai svarbių pandemijos valdymo sąlygų – tinkama komunikacija, kai svarbu ne tik tai, kas komunikuojama, bet ir – kaip komunikuojama.

 
Konferencijos temos aktualumą pabrėžė ir renginį sveikinę garbūs asmenys.
 
Sveikinimuose – aiškumo, profesionalumo, dialogo akcentai
 
LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė, jog tinkama komunikacija ypač svarbi pandemijų, ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai specifines profesionalias žinias reikia perduoti šių žinių stokojančiai visuomenės daliai taip, kad žmonių reakcija ir sprendimai būtų adekvatūs.
 
„Gyvenimas parodė komunikacijos svarbą, ir tai, kad kylančias visuomenei problemas įmanoma  sklandžiai spręsti ir kritinėse situacijose“, – pastebėjo LSMU rektorius.
 
Konferencijai atsiųstame LR Prezidento JE Gitano Nausėdos sveikinime pabrėžta tikslios, aiškios žinios visuomenei svarba, medikų žodžio svoris ir dialogo su visuomene poreikis:
 
„Siekiant suvaldyti pandemiją, gyvybiškai svarbu visuomenei pateikti tikslią informaciją, užtikrinti, kad garsiausiai skambėtų būtent medicinos profesionalų balsas. Tik atviras dialogas ir pastangos sklaidyti žmonių abejones ir baimes paskatins aktyvesnį skiepijimąsi nuo COVID-19. Dėkoju visiems ekspertams, kurie prisideda prie bendros kovos už Lietuvos žmonių sveikatą: jūsų indėlis nepaprastai reikšmingas valstybei“, – sakė Prezidentas.
 
Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, šiuo metu pasiskiepiję yra beveik 80 proc. pilnamečių Lietuvos piliečių. Tačiau vis dar nepaskiepyta tūkstančiai senjorų. Intensyviai dirbama juos įtikinėjant.
 
„Šiandien komunikacija turi tapti kitokia – labiau asmeniška, ne tik nešanti žinią, bet ir kurianti dialogą, gyvą santykį čia ir dabar. Kiekvienas mūsų savo noru ir apsisprendimu tapkime komunikacijos žinute savo žodžiais, darbais, iniciatyvomis. Kurkime komunikaciją per asmeninį ryšį ir pasitikėjimą“, – ragino ministras.
 
„Veiksminga sveikatos komunikacija ypatingai aktuali pandemijos sąlygomis, kai susidūrėme su dar nepažintais ar jau pamirštais infekcinių pandeminių ligų iššūkiais, kai tenka priimti nepopuliarius sveikatos saugos ir ribojimų sprendimus, diegti naujas sveikatos technologijas, tokias, kaip naujosios vakcinos, kai šie sprendimai tiesiogiai paveikia įsisąmonintas žmonių laisves, teises, gerovę, kelia nerimą, kartais – ir baimę“, – pastebėjo LSMU Visuomenės fakulteto dekanė prof. habil dr. Ramunė Kalėdienė.

 
Tradicinis apdovanojimas – netradiciškai
 
Nacionalinėje visuomenės sveikatos konferencijoje tradiciškai apdovanotas Metų visuomenės sveikatos lyderis, kurį renka Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija. Šįmet lyderis – netradicinis: apdovanojimas atiteko Lietuvos savivaldybių asociacijai už pastangas ir veiksmingą veiklą valdant COVID-19 ligos pandemiją, veiksmingą dalyvavimą sveikatos priežiūros reformos procese.
 
Stiklo menininko Remigijaus Kriūko kūrinį ir apdovanojimo pažymėjimą atsiėmė Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto narė, Kauno miesto savivaldybės sveikatos ir slaugos skyriaus vedėja, savivaldybės gydytoja Milda Labašauskaitė.
 
Žiniomis ir patirtimi dalijosi profesionalai
 
Sveikatos ir komunikacijos temoms buvo skirtas visas plenarinis nacionalinės visuomenės sveikatos konferencijos posėdis.
 
Žiniomis, patirtimi, įžvalgomis apie efektyvią, tinkamą, skaidrią, etišką komunikaciją sveikatos krizių metu dalijosi įvairių sričių specialistai ir profesionalai: žurnalistas, laidų vedėjas, prodiuseris Edmundas Jakilaitis, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Usienė, Utenos ligoninės gydytojas chirurgas Edgaras Kulikauskas – Ciniškas Chirurgas, LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto prodekanas doc. Gvidas Urbonas.
 
Kiekvieno pranešėjo įžvalgos, patarimai buvo skirti vis kitai sveikatos komunikacijos sferai, atsakyta ir į auditorijos klausimus. Štai žurnalistas ir laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis aptarė svarbiausius viešojo kalbėjimo ir bendravimo su žiniasklaida principus.

 
„Nerekomenduotina kalbėti iš karto: prieš kalbant viešai būtina pagalvoti, ką norime pasakyti. Tam reikėtų pasilikti 4-5 minutes, per kurias apgalvosite atsakymus ir užsirašysite esminę mintį. Taip pat reikėtų apgalvoti, kokiai auditorijai kalbėsite. Kalbėdamas viešai, kalbate ne tik medikų bendruomenei, o ir medikų bendruomenei. Bet pirmiausia kalbate visuomenei – todėl tai, ką norite pasakyti, turėtų būti maksimaliai paprasta ir visiems suprantama.
 
Kalbėti reikėtų trumpais, 6-7 žodžių sakiniais, vienu sakiniu išreikšti vieną mintį, vengti profesinio žargono. Pagrindinė pasisakymo mintis turi būti komunikuojama ne ilgiau 15 sekundžių. Pokalbio aplinka turėtų būti susijusi su tema“, – šiais ir daugeliu kitų patarimų konferencijoje dalijosi patyręs žurnalistas, po pranešimo atsakęs į klausimus. 
 
Sveikatos klausimai – dezinformacijos taikinys
 
Auksės Usienės apžvalga „Dezinformacijos naratyvai apie COVID–19 bei vakcinavimą: kaip išlikti budriems“ auditorijos dėmesį prikaustė išsamia analize, kokie procesai veikė valstybę ir visuomenę COVID-19 pandemijos metu, kokia buvo informacinė aplinka, kokios valstybės ir kaip skleidė dezinformaciją.
 
Pasikeitus žmonių rutinai ir gyvenimo tempui, atsirado daug nežinomybės, daugiau laiko informacijos paieškai – tačiau įprastuose informacijos šaltiniuose nerandant atsakymų, suvešėjo sąmokslo teorijų, kurios geopolitiniu, ekonominiu ar technologiniu aspektu aiškino situaciją.
 
Pranešėja apžvelgė pagrindinės klaidinančios informacijos apie COVID-19 kryptis (taikiniais tapo konspiracinio pobūdžio informacija apie viruso kilmę, gydymo būdus ir priemones, ES, NATO, Lietuvos institucijų pastangos suvaldyti pandemijos krizę, vėliau – Vakarų kompanijų pagamintos vakcinos ir jų poveikis žmogui).
 
„COVID-19 tema Lietuvoje nuo 2021 m. sausio pabaigos ir ypač vasario mėnesį buvo Rusijos propagandinės medijos dėmesio centre itin ryški. Didžiausias ažiotažas, lydimas kaltinimų rusofobija, nesirūpinimu savo piliečiais, nekompetencija, kilo po Lietuvos ministrės pirmininkės pareiškimo vasario 5 d., kad Lietuva neplanuoja įsigyti Sputnik V vakcinos, nes ji nėra registruota ES ir Europos vaistų agentūroje“. – pastebėjo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė.
 
Pranešėja pabrėžė, jog sveikatos klausimai visada bus visuomenės susidomėjimo viršūnėje, tai – ir galimi dezinformacijos taikiniai, tad nevalia prarasti budrumo. 
 
Su konferencijos dalyviais A. Usienė pasidalijo patarimais, kaip komunikuoti ekstremalių situacijų metu: gerai pasirengus pateikti komentarą pirmiems, nemeluoti, sakyti faktus, kurie akivaizdūs ir žinomi, atsispirti norui „slėptis“ ir  nesitikėti „praslysti“, visoms institucijoms kalbėti vienodai, kalbėti aiškiai, kreipti dėmesį į kūno kalbą, nuraminti auditoriją.
 
Socialinis turinys, pandemija – ir infodemija
 
Susidomėjimo sulaukė ir Utenos ligoninės abdominalinės chirurgijos gydytojo Edgaro Kulikausko - Ciniško chirurgo pranešimas „Kaip prisijaukinti slibiną“. Remdamasis asmenine patirtimi, pranešėjas pasakojo apie tai, kas svarbu kuriant socialinį turinį, kai kūrėjas – medikas.
 
„Būdų kurti socialinį turime yra daugybė, kiekvienas gali būti unikalus. Kai kalba pasisuka apie dalykus, kurie gali turėti įtakos kitų žmonių likimams, privalu sustoti. Su kiekvienu nauju sekėju didėja ir atsakomybė. Ypač – kalbant apie sveikatą. Didelė žmonių dalis ne tik neturi specialiųjų žinių, bet net ir bazinių medicinos žinių, kad galėtų pasidaryti savo išvadas“, – pabrėžė gyd. E. Kulikauskas.
 
Jis pasakojo savąją Ciniško chirurgo personažą pradėjęs kurti prieš trejus metus kaip savęs realizavimo projektą, rašydamas trumpas istorijas, kurios jam pačiam buvo įdomios. Tai buvo įvairūs kur nors girdėti ar skaityti tikri nutikimai, o autorius juos papildydavo juoduoju humoru, sarkazmu, ir tai buvo visiška priešingybė tam, kaip žmonės įsivaizduoja gydytoją. Taip pat pranešėjas pasidalijo, kurie žinomi užsienio medicinos srities autoritetai, rašantys socialiniuose tinkluose, jam imponavo, kuriais norėjosi sekti.
 
Tuo tarpu Visuomenės sveikatos fakulteto prodekanas doc. Gvidas Urbonas išsamiai aptarė etinius komunikacijos aspektus visuomenės sveikatos iššūkių metu.
 
Doc. G. Urbonas pastebėjo, jog greta pandemijos vyksta ir vadinamoji infodemija, kai sąmonę veikiantis informacijos srautas yra toks didelis ir turi tiek daug šaltinių, kad jį sunkiai įmanoma suvaldyti. Įžvelgta informacijos decentralizacija: vis mažiau pasitikima bažnyčia, valstybe, mokslu, jų vietą užima „mažieji pasakotojai“, kaip socialinių tinklų influenceriai.
Pasak pranešėjo, pandemijos valdymo ir etinių problemų spektro kaita labai sparti. Jei anksčiau kilo etinių dilemų, ar nešioti kaukes – šiandien mes jau kalbame apie vakcinas.
„Kai stengiamės paveikti visuomenę, svarbu nenaudoti perteklinės jėgos – nesėti baimės, panikos, susilaikyti nuo stigmatizavimo, kaltinimų. Visuomenės sveikatos etika įpareigoja siekti, kad intervencijos būtų skaidrios, paremtos mažiausiai ribojančiomis alternatyvomis. Labai svarbi etiška lyderystė, pavyzdžio visuomenei rodymas“, – pabrėžė doc. G. Urbonas.

Aktualių pranešimų ir temų gausa

Gretutinėse Nacionalinės visuomenės sveikatos sesijose aptarta nemažai kitų visuomenės sveikatos aktualijų. Sesijoje „Sveikatos duomenų valdymas ir komunikacija: COVID-19 patirtis“ prof. Mindaugas Stankūnas  supažindino su Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos darbais COVID-19 epidemiologinės situacijos analizės ir prognozavimo srityje.
 
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis ir Lietuvos energetikos instituto dr. Algis Džiugys pateikė įžvalgų apie vakcinacijos populiacinio efekto vertinimą ir pandemijos scenarijų modeliavimą. Dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius („Euromonitor International) apžvelgė COVID-19 duomenis ir jų statistinę analizę, Martynas Bieliūnas (Uniteded4Health) aptarė statistikos komunikaciją pandeminiu laikotarpiu ir COVID-19 pamokas.
 
Vyko diskusija „Sveikatos apsaugos atsparumo didinimas pandemijų metu, pasitelkiant nacionalinius duomenis bei gerąsias patirtis“, kuriai vadovavo LSMU studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis.
 
Kitose sesijose skaityti pranešimai viešosios sveikatos komunikacijos, jos iššūkių ir galimybių tematika, aptartos infekcijų kontrolės aktualijos gydymo įstaigose, alkoholio kontrolės politikos aktualijos.
 
Baigiamajame Nacionalinės visuomenės sveikatos konferencijos posėdyje apibendrinta gausi, išsami, įvairi konferencijos medžiaga. Plataus masto renginys dalyvius neabejotinai praturtino aktualiomis žiniomis, vertinga informacija, suteikė įdomių, apmąstytinų įžvalgų.