Spausdinti

Konferencija „EBRAINS for next-generation brain medicine“

2021-06-10

LSMU MA Neuromokslų institutas prisijungė prie didžiausio neuromokslų srities Žmogaus smegenų projekto (angl. The Human Brain Project) ir 2021 m. gegužės 26–27 d. kartu organizavo virtualųjį renginį „Jaunųjų tyrėjų konferencija 2021: EBRAINS – naujos kartos smegenų ligų medicina“ (angl. Young Researchers Event 2021: EBRAINS for next-generation brain medicine). Tai didžiulis Lietuvos ir LSMU neuromokslų srities mokslininkų įvertinimas ir pripažinimas tarptautinėje mokslo bendruomenėje.

Žmogaus smegenų projektas – Europos Komisijos Ateities ir iškylančių technologijų programos projektas (angl. European Commission Future and Emerging Technologies Flagship), prasidėjęs 2013 m. ir sulaukęs daugiau kaip vieno milijardo eurų finansavimo dešimties metų laikotarpiu. Šis tarpdisciplininis projektas vienija neurobiologijos, neurofiziologijos, genetikos, neuroinformatikos, matematikos, biofizikos, neurochirurgijos, neurologijos, psichiatrijos, psichologijos ir kitų sričių mokslininkus. Projekto tikslas – sukurti informacinėmis technologijomis paremtą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri leidžia sudaryti žmogaus smegenų matematinius-kompiuterinius modelius – virtualiąsias smegenis, siekiant suprasti žmogaus smegenų struktūrą ir funkcijas, neurologinių ir psichikos ligų mechanizmus genetiniu, molekuliniu, ląsteliniu, sisteminiu ir vystymosi lygmenimis bei kurti pažangius dirbtinio intelekto metodus remiantis žmogaus smegenų funkcionavimo ir informacijos apdorojimo principais.



EBRAINS –
tai Žmogaus smegenų projekto sukurta nauja skaitmeninių tyrimų infrastruktūra, skatinanti su smegenų veikla susijusius tyrimus ir naujausius mokslo atradimus padedanti diegti medicinoje ir pramonėje pacientų sveikatai ir visuomenės gerovei.

Jaunųjų tyrėjų konferenciją atidarė prof. Katrin Amunts, Žmogaus smegenų projekto ir EBRAINS direktorė mokslui, kuri apžvelgė teorinį ir kompiuterinį smegenų modeliavimą, detalius skaitmeninius smegenų atlasus ir naujausias neurologinių bei psichiatrinių ligų diagnostikos ir gydymo galimybes. Sveikinimo žodį konferencijos bendraorganizatorių (sin. koorganizatorių) vardu tarė LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis. LSMU MA Neuromokslų instituto direktorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos skyriaus vadovas prof. Arimantas Tamašauskas pristatė instituto ir klinikos veiklą, gydymo ir mokslo pasiekimus, aptarė bendradarbiavimo su didžiausio Europos neuromokslų projekto mokslininkais planus.

Šioje tarpdisciplininėje konferencijoje buvo pristatyti naujausi Žmogaus smegenų projekto mokslininkų tyrimai ir informacinėmis technologijomis grįstos infrastruktūros EBRAINS teikiamos galimybės kuriant naujos kartos metodus smegenų ligoms diagnozuoti ir gydyti. Pranešimus apie EBRAINS virtualiųjų atlasų, platformų „Smegenų simuliavimas“ (angl. Human Brain Project Brain Simulation) ir „Virtualiosios smegenys“ (angl. The Virtual Brain) galimybes skaitė žymiausi pasaulio neuromokslininkai ir dirbtinio intelekto kūrėjai. Konferencija suvienijo jaunuosius tyrėjus ir patyrusius mokslininkus, dirbančius neurochirurgijos, neurologijos, taikomųjų neuromokslų, neuroinformatikos ir dirbtinio intelekto srityse.

Didelio dėmesio sulaukė mokslininkų diskusija, kuriai pirmininkavo prof. Viktor’as Jirsa, EBRAINS platformos „Virtualiosios smegenys“ vadovas (Aix-Marseille universitetas, Prancūzija). „Virtualiosios smegenys“ – informacinėmis technologijomis paremta platforma, kuri integruoja kompiuterinį smegenų modeliavimą ir MRT (magnetinio rezonanso tyrimų), EEG (encefalografijos), MEG (magnetinės encefalografijos), neuropsichologinius, molekulinius bei genetinius duomenis ir leidžia sudaryti individualizuotus žmogaus smegenų modelius. Šie modeliai naudojami ankstyvajai diagnostikai ir padeda parinkti tinkamą gydymą ir prognozuoti gydymo baigtis sergant epilepsija, depresija, Parkinsono ir Alzhaimerio ligomis, kitomis neurologinėmis ir neuroonkologinėmis ligomis. Diskusijoje kalbėjęs Kauno klinikų Neurochirurgijos skyriaus gydytojas dr. Andrius Radžiūnas pabrėžė informacinėmis technologijomis paremtų metodų būtinybę gydant sudėtingas neurologines, neuroonkologines ir psichiatrijos ligas.



Praktiniuose seminaruose renginio dalyviai aktyviai diskutavo apie mokslinių tyrimų etiką, neuromokslų dirbtinio intelekto metodus, medicininės informatikos platformą klinikinių tyrimų duomenims saugoti, platformos „Virtualiosios smegenys“ debesų funkcijas ir karjeros neuromokslų srityje iššūkius. Konferencijoje pranešimą skaitęs LSMU mokslininkas neurochirurgas dr. Adomas Bunevičius kalbėjo apie neuroonkologinių ligonių skaitmeninį navikų fenotipo įvertinimą ir informacinėmis technologijomis paremtą individualizuotą gydymo parinkimą. Konferencija sulaukė didelio tarptautinio dėmesio – žiniomis dalijosi bei naujus bendradarbiavimo ryšius užmezgė 283 dalyviai iš 47 pasaulio šalių.

LSMU MA Neuromokslų institutas sėkmingai bendradarbiauja Žmogaus smegenų projekto veiklose su dviem tarpdisciplininiais smegenų funkcijų modeliavimo projektais, kuriuose tiriami Alzheimerio ir Parkinsono ligų mechanizmai ir galimi inovatyvūs farmakologiniai ir neurochirurginiai gydymo būdai: „Alzheimerio ligos metu stebimo sutrikusio mokymosi daugiaskalis modeliavimas ir inovatyvūs gydymo metodai“, 2020–2023 m. ir „Neurochirurginio gydymo baigčių prognozė sergant Parkinsono liga“, 2021–2022 m., projektų vadovė – prof. dr. Aušra Saudargienė.

Šie Neuromokslų instituto vykdomi projektai naudojasi platformomis „Smegenų simuliavimas“ ir „Virtualiosios smegenys“ ir pasitelkia Šveicarijos nacionalinio Superkompiuterių centro technologijas, kurios padeda kompiuterinius apskaičiavimus atlikti šimtus kartų greičiau nei naudojant įprastinius kompiuterius. Tai suteikia didžiules galimybes integruotis į pasaulinę mokslinių tyrimų erdvę ir bendradarbiaujant naudotis Žmogaus smegenų projekto infrastruktūros galimybėmis ir privalumais.