Ką reikėtų žinoti apie koronavirusą?

Pateikiame svarbiausią informaciją apie šį virusą, kuris pirmą kartą identifikuotas gruodžio pabaigoje, Kinijoje, Uhano mieste.

Kas yra žinoma apie naująjį koronavirusą?

Naujasis koronavirusas, pavadintas 2019-nCoV, pirmą kartą identifikuotas gruodžio pabaigoje, Kinijoje, Hubei provincijos Uhano mieste. Manoma, kad virusas išplito iš Uhano miesto jūros gėrybių prekyvietės. Yra žinoma, kad virusas priklauso didelei koronavirusų šeimai, tačiau ši viruso padermė yra nustatyta naujai, anksčiau apie ją nebuvo žinoma. Paprastai šie virusai yra nešiojami gyvūnų ­– šikšnosparnių, gyvačių, kupranugarių, tačiau kai kurie iš jų gali būti perduodami bei sukelia infekciją ir žmonėms. Yra žinomi septyni koronavirusai, galintys sukelti infekciją žmonėms, tarp jų ir Artimųjų Rytų (MERS-CoV) bei Sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SARS-CoV) koronavirusai. Manoma, kad MERS-CoV žmonėms galėjo būti perduotas kupranugarių, o SARS-CoV – civetų. Tikslus 2019-nCoV infekcijos šaltinis dar nėra žinomas.

Genetinė viruso struktūros analizė atskleidė, kad 2019-nCoV yra artimas SARS-CoV, kuris 2002 m. nustatytas Kinijoje ir per aštuonis mėnesius išplito į 33 pasaulio šalis. Nustatyta, kad SŪRS protrūkio metu susirgo daugiau nei 8 000 žmonių, iš kurių apie 800 mirė. 2012 m. Saudo Arabijoje identifikuotas MERS-CoV sukėlė protrūkį 27 pasaulio šalyse, susirgo daugiau nei 2 400 pacientų, iš kurių mirė apie 900 pacientų.

Vasario 11 dienos duomenimis, virusas išplito į 27 šalis ir buvo laboratoriškai patvirtintas 43 118 pacientų, iš kurių mirė 1 018. Viena priežasčių kodėl kasdien girdime nuolat didėjančius atvejų skaičius yra ne tik spartus viruso plitimas, bet ir vis labiau prieinama, vis dažniau taikoma moderni molekulinė šios infekcijos diagnostika. Europoje iš viso nustatytas 41 infekcijos atvejis, iš kurių 23 atvejai buvo įvežtiniai, nuo jų užsikrėtė 18 vietoje.

Kaip žmonės gali užsikrėsti naujuoju virusus? Ar lengva juo užsikrėsti?

Virusas perduodamas per oro lašelius, infekuotiems asmenims čiaudint, kosint ar iškvepiant. Dar tiksliai nežinoma, ar šis virusas plinta ir fekaliniu-oraliniu keliu. Kiek žinoma, vienas sergantysis gali užkrėsti 2-3 asmenis, tačiau išlieka neaišku, kaip dažnai infekciją gali perduoti, kitus asmenis užkrėsti infekuotas, tačiau klinikinių simptomų neturintis asmuo. Inkubacinis ligos periodas nuo užsikrėtimo yra nuo dviejų iki 14 dienų.

Kokie yra pagrindiniai infekcijos simptomai?

Žinoma, kad naujasis koronavirusas gali sukelti nesunkios, į gripą panašios ligos simptomus - karščiavimą, kosulį, dusulį, raumenų skausmus, bendras silpnumas. Tačiau ketvirtadaliui gali pasireikšti sunkios ligos simptomai – pneumonija, ūmus respiracinio distreso sindromas, sepsis, septinis šokas, kurie gali baigtis mirtimi. Kadangi tai yra nauja liga ir kol kas turima nedaug duomenų, dar nėra tiksliai žinoma, kurioms žmonių grupėms 2019-nCoV infekcija gali būti sunkesnė. Kol kas yra paskelbtos tik kelios publikacijos prestižiniuose medicinos leidiniuose, kurios išanalizavo keletą sergančiųjų kohortų ir apibūdino ligos klinikinį psireiškimą. Vis tik daugėja duomenų, kad didesnę riziką sirgti sunkiomis infekcijos formomis turi vyrai, vyresnio amžiaus pacientai ir segantys lėtinėmis ligomis (arterine hipertenzija, širdies, kepenų, kvėpavimo takų ligomis ir kt.) asmenys.

Kaip nustatomas šis virusas?

2019-nCoV nustatomas iš nosiaryklės tepinėlių ar bronchinio alveolinio lavažo mėginių, atliekant tikralaikės polimerazių grandidininės reakcijos tyrimą (RT-PGR). Tyrimą atlieka į Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Vilniuje.

Kaip gydoma viruso sukelta infekcija?

Specifinio gydymo koronavirusų sukeltoms infekcijoms nėra. Susirgusiam asmeniui skiriamas simptominis ir palaikomasis gydymas – vaistai nuo temperatūros, skysčiai, deguonis, gyvybinių funkcijų monitoravimas.

Kokios yra koronaviruso infekcijos profilaktikos priemonės? Ar medicininės kaukės padeda išvengti užsikrėtimo?

Besiruošiantiems keliauti į Kiniją ar kitas šalis, kuriose yra registruotų ligos atvejų patariama vengti ilgo ir artimo (daugiau nei 15 minučių mažesnio nei 1 m. atstumu) kontakto su sergančiais, ypač turinčiais kvėpavimo takų simptomų, asmenimis ar patvirtinta koronaviruso infekcija sergančiais žmonėmis. Rekomenduojama vengti masinių žmonių susibūrimo vietų, taip pat patariama nesilankyti prekyvietėse, kuriose parduodami gyvi ar negyvi gyvūnai, termiškai neapdorota mėsa, jūros gėrybes. Rankų higieną (dažnas su vandeniu ir muilu rankų plovimas apie 20 sekundžių arba atlikti rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio turinčiomis priemonėmis) derėtų  atlikti prieš liečiant akis, nosį ir burną, taip pat prieš valgant, po tualeto, po kontakto su gyvūnais ar jų išskyromis.

Gyvūninės kilmės produktus derėtų vartoti tiek prieš tai tinkamai termiškai juos apdorojus. Deja, medicininės kaukės viruso nesulaiko ir sveiko asmens nuo užsikrėtimo neapsaugo. Jos turėtų būti uždedamos kosintiems, čiaudintiems, sloguojantiems pacientams, kad sumažintų oro lašeliuose esančių virusų patekimą į aplinką. Medicininės kaukės dėvimos tik vieną kartą, joms sudrėkus turi būti pakeičiamos naujomis. Labai svarbi žinia yra tai kad virusas gali išplisti gydymo įstaigoje kaip hospitalinė infekcija ir būti perduodamas sveikatos priežiūros specialistams. Todėl medicinos darbuotojų mokymai apie tinkamą apsaugos priemonių taikymą siekiant išvengti galimo užsikrėtimo darbe yra labai svarbūs.

Ar yra sukurta vakcina prieš šį virusą?

Šiuo metu nėra vakcinų nuo koronavirusų, įskaitant ir 2019-nCoV. Gera žiniai yra ta, kad šiai dienai turimais 2019-nCoV genetinės analizė duomenimis, panašu kad šis virusas nėra linkęs mutuoti. Tai labai svarbu, nes mutacijos neretai sąlygoja didesnį viruso virulentiškumą ar lengvesnį plitimą. Be to, kuo sukėlėjas genetiškai stabilesnis, tuo lengviau sukurti vakcinas. Į vakcinos skūrimą, kaip esminę priemonę šios epidemijos suvaldymui, šiuo metu dedamos visos pastangos. Tačiau vakcinos sukūrimas reikalauja laiko. Todėl kol kas labai svarbu užkirsti kelią infekcijai arba sustabdyti tolesnį infekcijos plitimą nespecifinėmis priemonėmis.

Kam reikėtų įtarti viruso sukeltą infekciją?

Atvejo apibrėžimą nustato Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos užkrečiamų ligų centras (ECDC). Pagal šiai dienai galiojantį apibrėžimą, 2019-nCoV infekcija turėtų būti įtariama pacientui, kuris turi ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomų (kosulys, gerklės skausmas, dusulys), pasireiškusios per 14 dienų nuo sugrįžimo iš Kinijos ar bet kokių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turinčiam asmeniui, kuris turėjo kontaktą su patvirtinta 2019-nCoV infekcija sirgusiu pacientui. Toks asmuo turėtų kviesti greitosios medicinos pagalbos brigadą, su kuria būtų transportuojamas į vieną iš šešių, Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų ligoninių, skirtų galimų koronavirusų infekcijų atvejų gydymui:

  • VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų korpusas
  • VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninė
  • VšI Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų korpusas
  • VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės infekcinių ligų departamentas
  • VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė
  • VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė
Ar LSMU mokslininkai turi ketinimų įsijungti į naujojo koronaviruso mokslinius tyrimus?

LSMU Infekcinių ligų klinika nuo 2015 m. metų bendradarbiauja su tarptautiniu 2007 m. įsteigtu konsorciumu I-MOVE  (Europos gripo vakcinų veiksmingumo stebėsenos konsorciumas). Šis konsorciumas buvo pirmasis sezoninių gripo vakcinų veiksmingumo stebėjimo tinklas Europos Sąjungoje, koordinuojamas „EpiConcept“ ir apimantis visuomenės sveikatos institutus iš ES ir EEE. Konsorciumas, sudaro 27 tyrimo centrus 15 ES valstybių narių.

Naujai iškilusios 2019-nCoV infekcijos problemos kontekste, kartu su šiuo konsorciumu šiomis dienomis LSMU infekcinių ligų klinika rengia ir teikia paraišką į Europos Komisijos „Horizontas 2020“ programą naujam projektui, skirtam detaliems koronavirusinės infekcijos tyrimams Europoje.  

Parengė LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė ir doktorantė Monika Kuliešė
Literatūros šaltiniai: