Spausdinti

Jaunųjų gyvybės mokslų tyrėjų konferencijoje - LSMU mokslininkių plenarinės paskaitos

2021-12-02
Bendras Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) renginys – Lietuvos jaunųjų biologijos, medicinos ir geomokslų mokslininkų konferencija – kasmet pažeria svarių ir turiningų jaunosios kartos mokslininkų pranešimų.
Lapkričio 25-ąją LSMU Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centre vykusi konferencija „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ buvo jau keturioliktoji.

 
Konferenciją atidaręs LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pažymėjo, kad klinikinių ir fundamentalių mokslų plėtra, jų rezultatų taikymas praktikoje, mokslo inovacijų kūrimas tampa vienu svarbiausių universiteto veiklos prioritetų, akcentavo jaunųjų mokslininkų indėlį ir entuziazmą.
 
LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus vadovas akad. Vaidutis Kučinskas pristatė LMA istoriją ir jos šių dienų veiklą, pabrėžė 2017 m. įkurtos LMA  Jaunosios akademijos svarbą ir perspektyvas.
 
Pasak konferencijos organizacinio komiteto nario,  nuo 2022 m. išrinkto LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus vadovu, akademiko profesoriaus Limo Kupčinsko, skaityti plenarinių pranešimų kasmet pakviečiami autoritetingi mokslininkai, kurių darbai galėtų įkvėpti jaunąją kartą, būti jai pavyzdžiu.
 
Šiemet tokius pranešimus patikėta perskaityti LSMU mokslininkėms.
 
Akademikė Vilmantė Borutaitė skaitė paskaitą „Naujos galimybės žinomiems vaistams: smegenų išemija, mitochondrijos ir antidiabetiniai vaistai“, o LMA Jaunosios akademijos narė, 2019 m. L‘Oreal - JUNESCO premijos laureatė doc. dr. Jurgita Skiecevičienė pristatė pranešimą „Žarnyno organoidas – in vitro sistema: nuo fundamentalių tyrimų iki klinikinio pritaikomumo“ .
 
Konferencijos darbas vyko 3 sekcijose: Bendrosios biologijos ir geomokslų (pirmininkavo akad. Jūratė Kriaučionienė, LEI, ir  dr. Jurgita Skiecevičienė, LSMU), Biochemijos ir biotechnologijos (pirm. akad. Vilmantė Borutaitė, dr. Vacis Tatarūnas (LSMU), Česlovas Venslovas, ir Kęstutis Sasnauskas (VU)), Medicinos ir sveikatos mokslų (pirm.  akad. Vaidutis Kučinskas, VU,  akad. Limas Kupčinskas, LSMU). 
 
Konferencijos metu pristatyti 29 žodiniai pranešimai,  juos parengė LSMU, Vilniaus universiteto, Gamtos tyrimų centro, Kauno technologijos universiteto, Fizinių-techninių mokslų centro jaunieji mokslininkai.  
14-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „BIOATEITIS: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ diplomais ir prizais apdovanoti 10 nugalėtojų. Tarp geriausių jaunųjų mokslininkų – net trys laureatės iš LSMU.

Žymuo – neinvazinei diagnostikai ar prognozei
 
Jaunosios Universiteto mokslininkės Gretos Varkalaitės pranešimas „Plazmos, laisvai cirkuliuojančios DNR, analizė: mutantinio alelio dažnio dinamika skrandžio vėžio ligos eigoje“ buvo įvertintas pirmąja vieta.
 
„Nors laisvai cirkuliuojančios DNR frakcija yra ypatingai nedidelė, įvairių tyrimų duomenimis, gali nesiekti vieno procento, naudojant aukšto jautrumo technologijas, kaip naujos kartos sekoskaita, mus pavyko parodyti, kad somatinės mutacijos gali būti aptinkamos pacientų plazmoje skirtingu ligos metu: prieš ir po chirurginio naviko pašalinimo, esant ar nesant naviko recidyvui.
 
Šis molekulinis žymuo gali turėti platų praktinį pritaikymą klinikoje: neinvaziniu būdu padėti apibūdinti molekulinį naviko profilį, galėtų būti pritaikomas neinvazinei pacientų diagnostikai, ligos eigai stebėti ar prognozei įvertinti“, – pasakojo tyrimo autorė, LSMU MA Medicinos fakulteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja.
 
Nuo studijų pradžios G. Varkalaitė daugiausia dėmesio skiria neinvazinių biologinių žymenų (miRNR profiliavimas, funkcinė miRNR analizė, plazmoje laisvai cirkuliuojančios DNR analizė)  tyrimams įvairių gastrointestinalinių susirgimų, daugiausia skrandžio vėžio, atveju. 

„Labai vertinu visų konferencijos dalyvių mokslinį įdirbį, progresą ir kompetencijas savo srityje, todėl prizinė vieta mokslinėje konferencijoje „Bioateitis  2021“ man yra didelis įvertinimas ir paskata tolimesniems darbams“, – kalbėjo doktorantė.
 
Tikisi, kad tyrimu pagrindu bus sukurti vaistai
 
Jaunosios mokslininkės Katrynos Pampuščenko  pranešimas „Užląstelinis tau baltymas ir pirminė neuronų fagocitozė“ buvo įvertintas antrąja vieta.
 
Nors Alzheimerio liga yra plačiai tiriama, per pastaruosius kelis dešimtmečius naujų farmakologinių preparatų nebuvo partvirtinta. Manoma, kad nesėkmingus bandymus sukurti efektyvius gydymo metodus gali lemti nepilnai ištirti molekuliniai neuronų nykimo mechanizmai.
 
LSMU MA Neuromokslų instituto Patologinių procesų farmakologinės reguliacijos ir vaistų metabolizmo tyrimų laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja K. Pampuščenko domisi vieno Alzheimerio ligos vystymosi veiksnių – užląstelinio tau baltymo – poveikiu smegenų ląstelėms.
 
Jaunųjų mokslininkų konferencijoje doktorantė atskleidė naują molekulinį mechanizmą, kaip užląstelinis tau baltymas, prisijungdamas prie mikroglijos membranoje esančių specifinių receptorių, aktyvuoja signalo perdavimo grandinę, kuri veda prie stresą patyrusių, bet vis dar gyvybingų neuronų  pašalinimo.

 
Toks ląstelių žūties būdas yra vadinamas pirmine fagocitoze, ir jis buvo aprašytas vos prieš keletą metų. K. Pampuščenko tiria, kaip galima būtų valdyti tokį gyvų neuronų pašalinimą skirtinguose fagocitozės etapuose.
 
Jaunoji tyrėja tikisi, kad jos darbų pagrindu bus galima pasiūlyti naujus efektyvesnius vaistus tiek Alzheimerio, tiek ir kitų neurodegeneracinių ligų gydymui.
 
„Dalyvavimas jaunųjų mokslininkų konferencijoje buvo puiki proga papasakoti kolegoms iš įvairių Lietuvos universitetų apie savo atradimus. Svarbu pažymėti, kad konferencijoje dalyvavo ne tik jaunimas, bet ir vyresnieji, patyrę mokslininkai, todėl gautas apdovanojimas dar kartą patvirtino, kad atliekami darbai yra svarbūs ir reikalingi. O tai įkvepia naujiems darbams, kurių rezultatų laukia ne tik mokslininkai, bet ir neurodegeneracinėmis ligomis sergantieji žmonės“, – pabrėžė šiųmetė laureatė.
 
Tiria uždegimines žarnyno ligas
 
Tarp geriausiųjų pranešimų taip pat antrąją vietą pelnė Universiteto jaunosios mokslininkės Rūtos Inčiūraitės pranešimas „Opinio kolito žarnyno epitelinių lastelių mikroRNR reikšmė uždegiminių procesų reguliacijoje“.
 
Virškinimo sistemos tyrimų instituto Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja ir doktorantė, šiame pranešime pristatė opinio kolito pacientų storosios žarnos pavienių epitelinių ląstelių populiacijų mikroRNR profiliavimo rezultatus.
 
Jie atskleidė skirtingų storosios žarnos epitelinių ląstelių populiacijų atsako į uždegimą skirtumus aktyvaus ir neaktyvaus opinio kolito metu bei pakitusios raiškos mikroRNR įsitraukimą į tokius su opinio kolito patogeneze bei uždegimu susijusius procesus, kaip signalo perdavimas per interleukinus, IL-4 ir IL-13 signalinis kelias, TLR kaskados.

 


Doktorantė prisideda prie padalinyje vykdomų projektų, skirtų uždegiminių žarnyno ligų tyrimams, daugiausia laiko skiria žarnyno mikrobiotos ir epitelinių ląstelių sąveikos opinio kolito metu tyrimams bei storosios žarnos organoido, kaip personalizuotos uždegiminių žarnyno ligų terapijos tyrimų modelio, vystymui. 
 
„Labai džiaugiuosi ir esu dėkinga, kad pagaliau vėl galėjau gyvai dalyvauti mokslinėje konferencijoje, pasidalinti savo tyrimų rezultatais su kitais jaunaisiais Lietuvos tyrėjais bei gerbiamais Akademikais.
 
Tai, jog Medicinos ir sveikatos mokslų sekcijoje tapau viena laureačių, man yra didelis įvertinimas, suteikiantis pasitikėjimo savimi, bei įpareigojimas kryptingai tęsti vykdomus tyrimus ir dalintis gautais rezultatais su kitais tyrėjais. Labai tikiuosi, kad mano tęsiami tyrimai ateityje suteiks reikšmingų žinių apie uždegiminių žarnyno ligų metų vykstančius procesus ir atsakys į kol kas neišspręstus mokslinius klausimus“, – kalbėjo laureatė.

Visą konferencijos laureatų sąrašą galima rasti čia: http://www.lma.lt/news/1399/38/14-oji-Lietuvos-jaunuju-gyvybes-mokslu-tyreju-konferencija