Darbdaviai: darbinantis profesinių įgūdžių nebepakanka

Siekiant profesinės karjeros dažnai nebepakanka turėti profesinių kompetencijų bagažą, teigia įstaigų atstovai. Daugelis darbdavių tikisi, kad pirmuosius karjeros žingsnius žengiantys jaunieji specialistai darbe gebės pritaikyti studijose įgytus bendruosius įgūdžius.
 
Ko reikia, kad susiformuotų darbo rinkai tinkamas žmogus? Kaip jaunieji specialistai turėtų save pristatyti potencialiam darbdaviui ir kaip neperdegti darbe? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota vasario 20 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Karjeros centro organizuotoje karjeros dienoje „Ateitį planuok šiandien!“.
 
Kelis metus iš eilės vykstančiame didžiausiame Universiteto karjeros renginyje įvairių įstaigų atstovai studentams pristatė savo veiklą ir dalijosi karjeros patarimais. Studentai čia taip pat galėjo susirasti praktikos vietą, o kai kurios įstaigos netgi kvietė ateiti dirbti.
 
„Kiekvienas renkamės karjeros kelią pagal save ir tai, ko norime. Visiems šiandien, o ypač studentams, linkiu būti aktyviems, rinktis, svajoti, nebijoti konsultuotis. Karjeros centras su dabartine patirtimi ir specialistais – vienas geriausių įrankių karjeros planavime. Pasinaudokite juo“, – renginyje kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
 
Bendrosios kompetencijos privalomos
 
Įmonių ir Universiteto atstovai renginyje daug dėmesio skyrė diskusijai apie bendrųjų kompetencijų svarbą darbo rinkoje. Daugelis diskusijos dalyvių sutiko, kad bendrieji įgūdžiai, tokie kaip bendravimas, gebėjimas spręsti konfliktus, suvokimas, kaip funkcionuoja įmonė, jauniesiems specialistams leistų daug lengviau įsilieti į šių dienų darbo rinką. Taip pat labai svarbu išmanyti rinkodaros ir vadybos pagrindus.
 
Karjeros dienoje diskutuota, kad minkštąsias kompetencijas jaunieji specialistai turėtų ugdyti dar studijų metu. Bent kelis mėnesius trunkanti praktika – vienas iš daugelio žingsnių to link. Per šį laiką studentas spėtų tapti pilnaverčiu kolektyvo komandos nariu, geriau suprastų, kaip veikia įstaiga. Įstaigų atstovų manymu, dalis paskaitų galėtų persikelti ir į pačias įmones. Taip studentai būtų pratinami prie darbo rinkos.
 
Pasak LSMU prorektoriaus studijoms prof. Kęstučio Petrikonio, ruošiant kompetetingus specialistus Universitetui reikia ir darbdavių pagalbos. Taip pat reikia išsiaiškinti, kaip Universitetas ir darbdaviai žiūri į tą patį specialistą, ko pačios įmonės tikisi iš studijas baigusių absolventų.
 
„Mes visi norime tobulumo, kokybės. Visgi, kad susiformuotų žmogus, kuris ateina į darbo rinką, turi praeiti šiek tiek laiko. Taip pat reikia bendro požiūrio, koks turi būti kvalifikuotas savo srities specialistas“, – teigė prof. Kęstutis Petrikonis. Jis pabrėžė, kad kalbant apie bendrąsias kompetencijas svarbu neužmiršti ir profesinių kompetencijų, be kurių bendrosios kompetencijos netenka prasmės.
 
Karjeros dienoje kalbėta ir apie vieną aktualiausių šių dienų sveikatos priežiūros temų – medicinos personalo perdegimą ir mobingą. Sveikatos priežiūros specialistai taip pat yra žmonės, kurie studijose, darbe ir gyvenime susiduria su sunkumais, todėl šios srities nereikėtų stigmatizuoti, teigė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė,  pagal projektą „Psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos teikimo studentams modelis“ LSMU studentus konsultuojanti psichologė Laura Digrytė ir Kauno klinikų psichologė Žydrūnė Savickienė.
 
Šiandien Universiteto studentai ir Klinikų darbuotojai gali pasinaudoti psichologų pagalba ir kartu išspręsti jiems kylančias problemas.
 
Informacija apie psichologinį konsultavimą studentams: http://bit.ly/38H4QtX.
Informacija apie psichologinį konsultavimą Kauno klinikų darbuotojams: http://bit.ly/37N4xNc.