COVID-19 prognozė Lietuvoje

2020-11-09

Atnaujinta lapkričio 9 d.

Mokslininkai išanalizavo naujausius Lietuvos gyventojų judumo duomenis (iki lapkričio 3 d.). Tyrėjai pastebi teigiamus pokyčius – gyventojų judėjimas mažėja. Vis dėlto, siekiant teigiamų pokyčių pandemijos valdyme, judumas šalyje turi dar labiau mažėti. Mokslininkai tikisi, kad įvestos papildomos karantino priemonės bus efektyvios ir padės sumažinti žmonių judumą.

Apie pokyčius tyrėjai informuos artimiausiu metu.































Spalio 29 d. informacija

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis pačiu pesimistiškiausiu, jau lapkričio pradžioje reikėtų ruoštis griežtoms karantino priemonėms, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Anot jų, šalyje pradeda dominuoti nevaldomi užsikrėtimų židiniai, todėl viruso išplitimas gali viršyti ir pesimistines prognozes.

Atlikę galimų atvejų modeliavimus tyrėjai pastebi, kad, jei kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų padaugėtų 5,8 proc. (taip, kaip buvo rugsėjo mėnesį), o 8 proc. visų užsikrėtusių būtų sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga hospitalizacija, karantino priemones reikėtų griežtinti jau po Vėlinių. Tik taip pavyktų sumažinti gydymo įstaigų krūvį ir pasiekti, kad COVID-19 pacientai visoje šalyje užimtų ne daugiau šiuo metu suplanuotų tūkstančio ligoninių lovų. Pesimistiniu scenarijumi šis lovų skaičius būtų pilnai užpildytas jau antroje lapkričio pusėje (žr. 1 ir 2 pav. scenarijus A).




















1 pav. Paros užsikrėtimų dinamika A ir B scenarijais, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo per parą naujų užsikrėtimų padaugėja 5,8 %, o hospitalizuotų ligonių yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (A) ir 5 % (B). Po karantino priemonių įvedimo (2020-11-03 scenarijui A ir 2020-11-12 scenarijui B) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. Plona mėlyna linija parodytas paros užsikrėtimų prieaugis, žalia stora linija - paros užsikrėtimų prieaugis glotnintas 15 parų slenkančiu vidurkiu. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos.

Jei būtų hospitalizuoti 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemones šalyje reikėtų įvesti lapkričio 12 dieną (1 ir 2 pav. scenarijus B).

Nors Lietuvoje įvedama vis daugiau prevencinių priemonių, yra didelė tikimybė, kad infekcijos plitimas gali pasiekti Čekijos lygį, kur kasdien nustatoma apie 7 proc. daugiau naujų užsikrėtimų. Tokiu atveju COVID-19 pacientams numatytas ligoninių lovų skaičius gali būti perpildytas anksčiau, nei planuojama.

2 pav. Hospitalizuotų pacientų skaičiaus dinamika scenarijams A ir B, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo paros užsikrėtimų santykinis padidėjimas 5,8 %, o hospitalizuotų pacientų yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (A) ir 5 % (B). Po karantino priemonių įvedimo (2020-11-03 atvejui A ir 2020-11-12 atvejui B) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiųjų miestų ligoninėse COVID-19 pacientams skirta tik 400 lovų, o jos gali būti užpildytos anksčiau nei regionuose. Dėl to ypač svarbu jau šiandien skirti papildomai lovų, mažinti gyventojų socialinius kontaktus, toliau nustatinėti sergančiųjų kontaktus, esant poreikiui saviizoliuotis. Taip pat svarbu išlikti atsakingiems, naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis higienos ir distancijos.

Jei Lietuvoje būtų išlikę spalio pradžioje vyravusios epidemijos plitimo tendencijos, kai kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų daugėjo 3 proc., o hospitalizuotų ligonių būtų 8 proc. nuo visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemonių prireiktų vėliau – apie gruodžio 15 dieną (3 ir 4 pav. scenarijus C). Jei reikėtų hospitalizuoti tik 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo prireiktų prieš pat Naujuosius Metus – gruodžio 31 dieną (3 ir 4 pav. scenarijus D).

3 pav. Paros užsikrėtimų dinamika atvejams C ir D, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo paros užsikrėtimų santykinis padidėjimas 3 %, o hospitalizuotų pacientų yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (atvejis C) ir 5 % (atvejis D). Po karantino priemonių įvedimo (2020-12-15 atvejui C ir 2020-12-31 atvejui D) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. Plona mėlyna linija parodytas paros užsikrėtimų prieaugis, žalia stora linija - paros užsikrėtimų prieaugis glotnintas 15 parų slenkančiu vidurkiu. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos.

Mokslininkai perspėja, kad tiksliai nuspėti tolimesnės pandemijos eigos Lietuvoje kol kas neįmanoma – iki šiol nėra tokių modelių, kurie leistų patikimai prognozuoti pandemijos eigą po savaitės ar vėliau. Jų teigimu, šalyje daug kas priklausys ir nuo vyriausybės sprendimų, taip pat gyventojų sąmoningumo bei jų savisaugos lygio. Šiuo metu atliekami modeliavimai gali padėti numatyti, kada būtų tinkama įvesti karantino priemones ir išvengti sveikatos sistemos perkrovimo.

4 pav. Hospitalizuotų pacientų skaičiaus dinamika atvejams C ir D, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo paros užsikrėtimų santykinis padidėjimas 3 %, o hospitalizuotų pacientų yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (atvejis C) ir 5 % (atvejis B). Po karantino įvedimo (2020-12-15 atvejui C ir 2020-12-31 atvejui D) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos.

Išanalizavo žmonių judumą: vasarą atsipalaidavo, dabar grįžta prie izoliacijos

Didėjant susirgimų COVID-19 infekcija skaičiui, Lietuvoje fiksuojamas vis mažesnis gyventojų judumas, naujausioje analizėje pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Anot jų, vasarą ir rugsėjį gyventojų mobilumas buvo žymiai padidėjęs, tačiau spalio mėnesį jis pradėjo mažėti.

Mokslininkų analizė parodė, kad Europos šalys diegia vis daugiau karantino priemonių ir, siekiant sumažinti ligos plitimą, kuriam laikui grįžta prie panašių judėjimo apribojimų, kokie buvo pavasarį. Tai ypač pastebima Čekijoje, kur dar spalio 18 dieną matėsi sumažėjęs judumas, o šiandien jau pasiektas pavasario karantino lygis. Dėl išaugusio susirgimų skaičiaus gyventojų judumas sumažėjo ir kaimyninėje Lenkijoje. Pažymėtina, jog kitose Baltijos šalyse judumas sumažėjęs ženkliai daugiau nei Lietuvoje.

Apibendrinus statistinius „Google Community Mobility Reports“ pateikiamus judumo duomenis iki spalio 18 dienos matoma, kad jau dabar darbo vietose praleidžiama 10–15 proc. mažiau laiko. Pirmomis spalio dienomis taip pat sumažėjo lankymasis įvairiose viešose erdvėse, taip pat apie 5–10 proc. mažiau lankomasi viešojo transporto taškuose, nei tai buvo daroma iki karantino.

Kol kas lankymasis maisto prekių parduotuvėse išlieka toks, kaip ir iki karantino, ne maisto prekių parduotuvėse lankomumas sumažėjęs apie 15–20 proc. Matoma, kad taip pat nežymiai, apie 2–5 proc., daugiau laiko praleidžiama namuose.

Mokslininkai pabrėžia, kad vienintelis efektyvus būdas suvaldyti infekcijos plitimą – laikini visuotiniai ir selektyvūs apribojimai, mažinantys žmonių kontaktus. Šiandien ypač svarbu sumažinti darbe, parduotuvėse, visuomeninėse vietose praleidžiamą laiką. Taip pat svarbu mažinti parduotuvėse ir kitose viešose vietose kontaktuojančių asmenų skaičius.




















1 pav. Bendri populiacijos judrumo pokyčiai Lietuvoje nuo 2020 metų pradžios

2 pav. Laiko praleisto darbe pokytis spalio mėn.

3 pav. Laiko praleisto namie pokyčiai spalio mėn. (Baltijos šalys, Lenkija, Čekija)


4 pav. Gyventojų judumo pokyčiai (Darbas / namai) nuo vasario 1 iki spalio 23 d. Lietuvoje


5 pav. Populiacijos judrumo pokyčiai pagal veiklų kategorijas nuo 2020 metų pradžios

LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje https://lsmuni.lt.