COVID-19 genomo tyrimai: LSMU mokslininkai siūlo steigti platų konsorciumą

2021-01-22

Ne kartą šalies vykdomosios valdžios atstovus raginę šalies mastu pradėti nuolatinę koronaviruso stebėseną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai tvirtina: ilgiau delsti priimti svarbių sprendimų nebegalima.

„Viruso genomo tyrimai – strateginis klausimas. Kalbame apie COVID-19 epidemiologinės situacijos diagnostiką ir prognozavimą. Jau laukti negalima. Ši problema Sveikatos ekspertų taryboje keliama jau 6 savaites“, – pabrėžė Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos Sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU prorektorius studijoms profesorius Kęstutis Petrikonis.
 
Universiteto atstovų teigimu, šiuo metu Lietuvoje susiklostė ydinga padėtis: SARS-CoV-2 genomo tyrimai vyksta tik mokslininkų iniciatyva, nes nėra nei tokių tyrimų strategijos, nei jiems skirto finansavimo, nei procesų valdymo tvarkos.
 
Didelės kliūtys nesutrukdė pasiekti įspūdingų rezultatų
 
021.jpg (6720x4480)Per pastaruosius metus net 90 proc. visų Lietuvoje tirtų koronaviruso genomo sekų ištirta būtent LSMU. Mokslininkų grupė atliko plačiausios apimties tokio tipo tyrimą Baltijos šalyse. Itin pažangia Kauno klinikų DNR sekoskaitos įranga ištirta daugiau kaip 200 žmonių ir 9 audinių koronaviruso genomai. Šiais duomenimis nuolat dalijamasi tarptautinėje duomenų bazėje GISAID.
 
Pasak LSMU Anatomijos ir fiziologijos katedros profesoriaus Arūno Stankevičiaus, Lietuvos mokslo tarybos finansuoto mokslinių tyrimų projekto „COVID-19 infekcija: genominiai ir klinikiniai aspektai“ rezultatai įrodė, kad pirmosios ir antrosios bangos SARS-CoV-2 sukėlėjas tarp žmonių Lietuvoje reikšmingai pakito, buvo nustatyta nauja viruso linija, kuri 90 proc. pakeitė anksčiau dominavusią.
 
Pirmą kartą Lietuvoje atliktas gyvūnų koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimas įgyvendintas bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bei Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu.
 
„Surinkta koronaviruso genomo duomenų bazė, rodanti, kaip per šį laikotarpį kito virusas. Šiandien LSMU gautais tyrimų rezultatais remiasi kiti mokslininkai, epidemiologai, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Pavienė mokslinė iniciatyva tapo pagrindiniais šalies duomenimis, reprezentuojančiais koronavirusą“, – pabrėžė L. Žemaitis.
 
Nėra tvarkos, kaip saugoti svarbius mėginius
 
national-cancer-institute-bwmhq_itmmu-unsplash.jpg (1920x2422)Vis dėlto pavienių, valstybės mastu nekoordinuojanų tyrimų trūkumai akivaizdžiai pasijuto siekiant ištirti COVID-19 užsikrėtusių žmonių mėginius iš Radviliškio ir Jonavos rajonų: čia audinių ūkiuose nustatyta COVID-19 užsikrėtusių žmonių ir SARS-CoV-2 virusais užsikrėtusių audinių.  
 
„Aiškinantis, kaip audinės užsikrėtė, ar nuo gyvūnų gali užsikrėsti žmogus, svarbu palyginti ir sergančių vietos gyventojų mėginių duomenis. Jonavos gyventojų mėginių turėjome, tačiau Radviliškio – ne. Nerimo kelia tai, kad Lietuvoje nėra tvarkos, užtikrinančios, kad būtų išsaugoti svarbūs mėginiai, kai kuriais atvejais reprezentuojantys vieną ar kitą koronaviruso židinį“, – pasakojo tyrėjas.
 
Didesnės apimties audinių mėginių ir greitai atliekamų genomo sekoskaitos tyrimų pasigedo ir protrūkius audinių ūkiuose tiriantys VMVT specialistai.
 
Stipriausius mokslininkus siūlo burti į konsorciumą
 
Lietuvos mokslo tarybos finansuotas projektas jau baigtas, visi jo darbai atlikti.
 
bfl_6269.jpg (3671x5505)LSMU prorektorė mokslui profesorė Vaiva Lesauskaitė pabrėžė, jog kalbant apie artimiausią COVID-19 genomo sekoskaitos tyrimų ateitį Lietuvoje, daugiausia klausimų kelia tyrimų finansavimas ir visų procesų vadyba. Tokios problemos turėtų būti sprendžiamos Vyriausybės lygiu, subūrus specialistus, turinčius šiai sričiai reikiamų kompetencijų ir patirties.
 
„Manau, nuolatinei koronaviruso stebėsenai šalyje vykdyti galėtų būti įsteigtas tuos tyrimus atliekančių institucijų (pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno klinikų, Santaros klinikų ir kt.) konsorciumas. 
 
Juo labiau, kad precedentas analogiškam sprendimui jau buvo netgi šiuo pandemijos laikotarpiu: pernai Vyriausybė gana ryžtingai nusprendė finansuoti LSMU ir VU liepos – rugsėjo mėnesiais atliktą sero-epidemiologinį tyrimą“, – priminė profesorė.
 
„Koronavirusas atkeliavo iš gyvūnų, tad svarbu nepamiršti ir gyvūnų koronaviruso genomo tyrimų – tai patvirtino užsikrėtimų proveržiai audinių ūkiuose. Gali atsirasti ir kitų užsikrėtusių gyvūnų – o LSMU galime skubiai atlikti jų genomo sekoskaitą, stebėti sergamumą, atlikti visus reikiamus tyrimus“, – kalbėjo profesorė V. Lesauskaitė.
 
Per šiuos metus universitetas įgijo svarios koronaviruso genetinės medžiagos analizės patirties, turi stiprią Veterinarijos akademijos Virusologinių tyrimų laboratoriją, bendradarbiauja su Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu ir VMVT.
 
Paragino nedelsti
 
bfl_3862.jpg (3937x5906)LSMU prorektorius studijoms profesorius Kęstutis Petrikonis priminė žymių Lietuvos ekonomistų skaičiavimus, jog karantino laikotarpiu viena diena mums kainuoja 15 mln. eurų, o vieneri metai išlaidas padidintų iki 5 mlrd. eurų.
 
„Šitaip lyginant, koronaviruso genomo stebėsenai finansuoti reikalingos sumos – gana kuklios, ypač jei gauti rezultatai palengvintų šalies epidemiologinę situaciją. Kompetentingas institucijas į platų konsorciumą įmanoma suburti greitai, patirties jau turime.
 
Imtis veiksmų įpareigoja ir tikslios šios savaitės Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijos. Skubiai spartinti genomo sekoskaitos tyrimus raginama ir naujausiame Europos Komiteto komunikate.
 
Šiuo metu jau būtina samdyti turinčius kompetencijų mokslininkus, ir šią būtinybę reikėtų vertinti kaip valstybės užsakymą, tiesioginį mokslo pritaikymą šalies labui. Tad nedelskime“, – ragino LR Prezidento Sveikatos ekspertų tarybos narys.