1. Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 110714
  • conference paper; ; ; ;
    [S.l.] : European General Practice Research Network
    Background: Teledermatology - the process of diagnosing dermatological problems, in the case of store-and-forward technology. It is a new method of diagnosing skin conditions in Lithuanian health care. Also it is a cost-effective tool to increase access of services for patients. Cost savings and benefits for the patients are especially pronounced in rural areas with long waiting time to dermatologist. This is the first project using store-andforward technology to administrate teleservices in Lithuanian health care. Research questions: Are family medicine physicians (FMP) capable to provide teleservices? What are the differences between diagnosis in dermatologist and qualified FMP’s reports? Method: A prospective pilot study was performed from November 2018 till January 2020. Subjects were 152 patients of the Family medicine department. They were consulted for skin check-up by qualified in dermatoscopy FMP and an advanced nurse practitioner. Patients’ information was managed by the store-and-forward technology. Skin lesions were photo-documented by digital dermatoscope. All data was sent to the dermatologist for consultation. Results: The included 152 patients were 11–88 years old. During 55 FMP’s visits 445 dermatoscopy images. The most common diagnosis was Seborrheic keratosis. 4 malignant skin tumor cases (1 malignant melanoma, 1 squamous cell carcinoma, 2 basal cell carcinoma) were diagnosed and completely treated during this study. FMP’s diagnosis compared to dermatologist’s reported diagnosis coincidence rate was 92.4%. Only for 7.6% lesions diagnosis between FMP and dermatologist were different. 43 (28.3 %) patients were referred for additional treatment to the dermatologist. The maximum time from registration to seeing a FMP for skin checkup was 4 days vs. dermatologist appointment 14-28 days. Approximate time until dermatologist report completed was 7 days. Conclusions: Qualified in dermatoscopy FMPs are capable to provide teleservices. Our pilot study confirms the possibility of store-and-forward teledermatology in FMP practice is going to lead to a 71.7% reduction in referrals to a specialist. Points for discussion: How to improve establishment of teleservices in Lithuanian FMP practice? How to make this skin examination model more accessible for adopting in primary care at booth rural and main areas of Lithuania? Limitations: legislation basis for teleconsultation system, FMP qualification in dermatoscopy, no incentive payment to perform teleservices for FMP neither dermatologist. What we could do to resolve these limitations?
  • Background and Objectives: Pelvic organ prolapse (POP) is a common condition in women, with its prevalence increasing with age, and can significantly impact the quality of life (QOL) of many individuals. The objective of this study was to assess the overall improvement, quality of life, and continuation of primary treatment for POP over a 24-month period in a real-world setting. Materials and Methods: This is a prospective, observational, follow-up study of women with symptomatic POP who, as a primary treatment, opted for recommendations (lifestyle changes and pelvic floor muscle training), pessary therapy, or surgery. The primary outcome measure was a subjective improvement at the 24-month follow-up, measured with the Patient Global Impression of Improvement (PGI-I) scale. Secondary outcome measures were the continuation rate of the primary treatment method, reason for discontinuation, and the quality of life evaluated with the P-QoL questionnaire. Results: We included 137 women, with 45 women (32.8%) in the recommendations group, 39 (28.5%) in the pessary group, and 53 women (38.7%) in the surgery group. After 24 months, surgery, in comparison with pessary treatment and recommendations, resulted in significantly more women reporting a subjective improvement: 89.6%, 66.7%, and 22.9% (p < 0.001), respectively. Overall, 52% of women from the recommendations group and 36.4% from the pessary group switched to another treatment or discontinued the primary treatment within 24 months. However, women who continued the primary treatment, pessary use, and surgery showed similar subjective improvements (90.5% and 89.6%, respectively) and quality-of-life improvement. Conclusions: The chance of significant improvement was higher following surgery. However, after 24 months, both vaginal pessaries and surgery showed an important quality-of life improvement and can be proposed as primary treatment methods for pelvic organ prolapse.
  • conference paper
    Akademija : Lietuvos bitininkų sąjunga
    Apiterapija tai gydymas bitėmis ir bičių teikiamais produktais. Iš medunešių bičių (Apis mellifera) surinkti ir pagaminti produktai gali būti sėkmingai panaudojami veterinarijoje. Geriausiai žinomi ir plačiausiai ištyrinėti bičių produktai yra medus, pikis, žiedadulkės ir bičių duonelė, bičių nuodai, vaškas ir bičių pienelis. Nors šių produktų įvairus biologinis poveikis ir vaistinės gydo mosios bei sveikatą gerinančios savybės buvo žinomos jau nuo antikos laikų, susidomėjimas jais neblésta ir dabartyje, yra atliekami detalūs moksliniai tyrimai, o gydymas bičių produktais tampa vis populiaresniu kaip natūrali alternatyva šiuolaikinei medicinai. Medus yra bene seniausias žemėje rastas natūralus saldumynas, tapęs žmonių maistu ir raciono dalimi. Anksti aptiktos jo gydomosios savybės nulėmė jo vartojimą ne tik liaudies medicinoje žmonėms, bet ir gyvūnų gydymui tepalo pavidalu įvairiausios kilmės žaizdų gijimui spartinti. Atlikti tyrimai rodo, kad praktiškai visi odos ir giliųjų audinių pažeidimai (nudegimai, plyšimai, pjautinės ir net sunkiai gyjančios, užterštos mikroorganizmais, žaizdos) gali būti veiksmingai gydomi natūraliu medumi. Geriausi tyrimo rezultatai gauti panaudojus šviežią skystą arba neaukšta temperatūra pakaitintą medų. Kitas, bičių iš gamtos parneštas produktas - žiedadulkes, yra pilnavertis, turtingas baltymų, augalinių riebalų, vitaminų, mineralinių ir biologiškai aktyvių medžiagų maisto produktas, kuris taip pat gali būti panaudotas gyvūnų ligų profilaktikai ir gydymui. Žiedadulkės gali būti ypač naudingos jauniems veršeliams per pirmąsias tris gyvenimo savaites, kol vystosi jų prieskrandis. Žiedadulkės turi teigiamą įtaka virškinimo sistemai, stimuliuoja jos veiklą, reguliuoja rijimą ir didina apetitą. Be to žiedadulkės, kaip ir kiti bičių produktai, gerina imunitetą, turi daug vitaminų, taip pat mikro ir makro elementų, ir gali būti laikomas aukštos kokybės maisto/pašaro priedu. Lietuvoje atlikti klinikiniai tyrimai rodo, kad žiedadulkės, kaip natūralus biomoduliatorius, gali būti vartojamas veterinarijoje paršelių žinduklių anemijos profilaktikai. O del gausiausios maistinių medžiagų sudėties žiedadulkės ypač rekomenduojamos įtraukti į šunų racioną. Bičių nuoduose yra mikro ir makroelementų, cheminių ir organinių medžiagų: juose yra geležies, vario, kalcio, sieros, magnio sulfato, skruzdžių, druskos ir ortofosforo rugščių, taip pat histamino, cholino, triptofano, hialuronidazės ir kitų medžiagų. Bičių nuodai pasižymi vietiniu ir bendru organizmui poveikiu. Jau seniai mokslu įrodytas bičių nuodų priešuždegiminis ir skausmą mažinantis poveikis, dėl to geriausiai žinomas bičių nuodų panaudojimas žmonių sąnarių ligų gydymui. Bičių nuodai veterinarijoje taip pat dažniausiai aprašomi kaip sąnarių uždegimo profilaktika ir gydymas, panaudojus bičių nuodų injekcijas, tepalų pavidalu ir t.t. Kitas bičių pagamintas produktas bičių pienelis - tai gelis, kurj išskiria 6-13 dienų bičių darbininkių priekinių žandų ir ryklės sekrecijos liaukos. Klinikiniais tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais įrodyta, jog bičių pienelis turi keletą farmakologinių savybių ir dėl didelio kiekio bioaktyviųjų junginių tokių kaip peptidai, polifenoliai ir lipidai (10-HDA) pasižymi sveikatingumą gerinančiomis savybėmis, tokiomis kaip: antimikrobinėmis, antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis, priešvėžinėmis, imunomoduliacinėmis, kraujodarą skatinančiomis, apsauginį poveikį darančiomis širdies ir kraujagyslių sistemai bei kitomis savybėmis. Dėl sudėtingos bičių pienelio surinkimo technologijos ir dėl to gana aukštos produkto kainos, bičių pienelis veterinarinėje praktikoje naudojamas rečiau. Daugiausia tyrimų su bičių pieneliu atlikta reprodukcijos srityje. Tyrimai su bičių pienelio vartojimu per os (su maistu) parodė, kad jo panaudojimas turi labai didelės teigiamos įtakos patinų reprodukcijai: apsaugo sėklides, padidina Leidigo ląstelių skaičių sėklidėse ir testosterono kiekį kraujyje, intensyvina spermatogenezę ir gerina spermatozoidų kokybę. Propolis (bičių pikis/klijai) - tai bičių fermentu praturtintos ir perdirbtos medžių pumpurų dervos. Propolis yra chemiškai sudėtinga medžiaga, į kurios sudėtį įeina per 600 junginių. Nuo seniausių laikų vartojamas tradicinėje ir alternatyvioje medicinoje ir pelnytai vadinamas natūraliu antibiotiku". Pagrindiniai junginiai, atsakingi už propolio biologinę veiklą, yra fenoliniai junginiai (flavonoidai, fenolinės rūgštys ir jų esteriai), aromatinės ir alifatinės rūgštys bei jų esteriai, terpenoidai. Dabartinė maisto saugos, visuomenės sveikatos ir veterinarijos problema yra per didelis antibiotikų suvartojimas. Todėl ieškant alternatyvių gydymo būdų vis didėja susidomėjimas natūraliais gamtos produktais ir jų panaudojimo galimybėmis. O propolio antimikrobinis poveikis yra išskirtinis ir nesudarantis galimybės bakterijoms įgauti atsparumo. Taigi, bičių produktai veterinarijos srityje gali būti panaudojami ne tik kaip visaverčiai raciono papildai gyvūnų imuniteto stiprinimui ir ligų profilaktikai, produktyvumo bei reprodukcijos gerinimui, bet ir kaip antibiotikų pakaitalai ar vaistai, vidaus ar net ortopedinių ligų gydymui.
  • journal article
    Lietuvos akušerija ir ginekologija = Lithuanian obstetrics & gynecology
    Sveiko ilgaamžiškumo medicinos tema šiuo metu yra pasaulinėje medicinos aktualijų viršūnėje, be abejo, ši tema aktuali ir Lietuvoje. Ilgaamžiškumo ir sveiko senė- jimo medicinos kryptis yra ne tik įdomus mokslinių tyrimų objektas, bet ir kasdienė būtinybė. Šios medicinos srities tikslas – ne tik išgydyti ligas, bet ir užkirsti kelią jų atsiradimui bei pagerinti žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Sveiko ilgaamžiškumo tyrimai turėtų tapti šiuolaikinės sveikatos priežiūros prioritetu. Be to, nemažiau svarbu pradėti integruoti ilgaamžiškumo medicinos principus į gydytojų ir specialistų kasdienę praktiką. Pasauliniu mastu jau yra nemažai įvairių iniciatyvų, tokių kaip Ilgaamžiškumo švietimo centras (angl. Longevity Education Hub), kuriomis siekiama diegti sveiko ilgaamžiškumo medicinos principus į ugdymo programas, ruošiant ateities gydytojus.
  • preprint
    Muñoz-Negrete, Francisco J
    ;
    Topouzis, Fotis
    ;
    Oddone, Francesco
    ;
    Nisslé, Sylvie
    ;
    Rokicki, Dariusz
    ;
    ;
    Harasymowycz, Paul
    ;
    Stalmans, Ingeborg
    Journal of Glaucoma
    To evaluate the intraocular pressure (IOP)-lowering efficacy and safety of a preservative-free bimatoprost 0.01% ophthalmic gel (PFB 0.01% gel) compared with preserved bimatoprost 0.01% (PB 0.01%).