Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/110831
Options
Operacinių žaizdų infekcijų sukėlėjų ir jų atsparumo antibiotikams analizė po kardiotorakalinės chirurgijos
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Operacinių žaizdų infekcijų sukėlėjų ir jų atsparumo antibiotikams analizė po kardiotorakalinės chirurgijos
Other Title
Surgical Site Infection Pathogens and Their Antibiotic Resistance Analysis After Thoracic Surgery
Author
Pupkevičienė, Gabija |
Advisor
Other(s)
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
vicechairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Extent
59 p.
Date Issued
2021-06-15
Abstract
Šio darbo tikslas yra atlikti dažniausių operacinių žaizdų infekcijų (OŽI) sukėlėjų bei jų atsparumo antibiotikams analizę po kardiotorakalinės chirurgijos. Šio tikslo įgyvendinimui buvo siekta nustatyti OŽI rizikos veiksnius ir jų paplitimą, dažniausius potencialius OŽI sukėlėjus po kardiotorakalinės chirurgijos ir dažniausių OŽI sukėlėjų atsparumą antibiotikams.
Šiame darbe tyrimo objektas buvo pacientų, kuriems po kardiotorakalinės chirurgijos LSMUL KK širdies ir krūtinės chirurgijos skyriuje buvo nustatyta OŽI, ligos istorijų duomenys bei bakteriologinio tyrimo rezultatai. Jų analizei buvo taikytas retrospektyvinis analizės metodas.
Darbo metu nustatyta, jog bendroje sergančiųjų imtyje vyrų buvo žymiai daugiau (70 proc.) nei moterų (30 proc.), o bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis siekė 64,5 metus. Vyrai, sergantys onkologine liga, statistiškai reikšmingai dažniau sirgo organų/ertmių OŽI, o sergantys cukriniu diabetu – giliąja OŽI. Moterys sergančios arterine hipertenzija statistiškai reikšmingai dažniau sirgo giliąja OŽI, o patyrusios miokardo infarktą – paviršine OŽI. Abiejų lyčių pacientams iki 65 m. statistiškai reikšmingai dažniau pasitaikė paviršinė OŽI, jei šie buvo patyrę miokardo infarktą, o organų/ertmių OŽI – tiems, kurie turi prieširdžių virpėjimą. Tarp visų 78-ių po kardiotorakalinės operacijos išskirtų OŽI sukėlėjų vyravo enterobakterijos, iš kurių dažniausios buvo S. marcescens ir K. pneumoniae. Kiti dažnesni sukėlėjai buvo S. aureus, S. maltophilia ir P. aeruginosa. Organų/ertmių bei giliosios OŽI dažniausi sukėlėjai buvo Pseudomonas spp. ir Enterobacteriales šeimos bakterijos. Paviršinę OŽI dažniau sukėlė stafilokokai, ypač S. aureus. Enterobacteriales šeimos bakterijos buvo jautrios karbapenemams, tačiau 57 proc. Klebsiella pneumoniae ir 44 proc. Serratia marsescens buvo atsparios III kartos cefalosporinams. 40 proc. P. aeruginosa padermių nejautrios karbapenemams. Daugiau nei pusė Stenotrophomonas maltophilia padermių pasižymėjo atsparumu ceftazidimui. 80 proc. S. aureus padermių atsparios penicilinui, 20 proc. – tetraciklinui.
Šiame darbe tyrimo objektas buvo pacientų, kuriems po kardiotorakalinės chirurgijos LSMUL KK širdies ir krūtinės chirurgijos skyriuje buvo nustatyta OŽI, ligos istorijų duomenys bei bakteriologinio tyrimo rezultatai. Jų analizei buvo taikytas retrospektyvinis analizės metodas.
Darbo metu nustatyta, jog bendroje sergančiųjų imtyje vyrų buvo žymiai daugiau (70 proc.) nei moterų (30 proc.), o bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis siekė 64,5 metus. Vyrai, sergantys onkologine liga, statistiškai reikšmingai dažniau sirgo organų/ertmių OŽI, o sergantys cukriniu diabetu – giliąja OŽI. Moterys sergančios arterine hipertenzija statistiškai reikšmingai dažniau sirgo giliąja OŽI, o patyrusios miokardo infarktą – paviršine OŽI. Abiejų lyčių pacientams iki 65 m. statistiškai reikšmingai dažniau pasitaikė paviršinė OŽI, jei šie buvo patyrę miokardo infarktą, o organų/ertmių OŽI – tiems, kurie turi prieširdžių virpėjimą. Tarp visų 78-ių po kardiotorakalinės operacijos išskirtų OŽI sukėlėjų vyravo enterobakterijos, iš kurių dažniausios buvo S. marcescens ir K. pneumoniae. Kiti dažnesni sukėlėjai buvo S. aureus, S. maltophilia ir P. aeruginosa. Organų/ertmių bei giliosios OŽI dažniausi sukėlėjai buvo Pseudomonas spp. ir Enterobacteriales šeimos bakterijos. Paviršinę OŽI dažniau sukėlė stafilokokai, ypač S. aureus. Enterobacteriales šeimos bakterijos buvo jautrios karbapenemams, tačiau 57 proc. Klebsiella pneumoniae ir 44 proc. Serratia marsescens buvo atsparios III kartos cefalosporinams. 40 proc. P. aeruginosa padermių nejautrios karbapenemams. Daugiau nei pusė Stenotrophomonas maltophilia padermių pasižymėjo atsparumu ceftazidimui. 80 proc. S. aureus padermių atsparios penicilinui, 20 proc. – tetraciklinui.
The aim of this work is to perform the analysis of the most common causative agent of surgical site infections (SSI) and their antibiotic resistance after cardiothoracic surgery. For the purpose of this aim, the risk factors and prevalence of SSI, the most common potential causative agents of SSI after cardiothoracic surgery and their antibiotic resistance have been identified.
The subject of this study was a data of the case history of patients with SSI after cardiothoracic surgery and microbiological test results. Retrospective method of analysis was performed in this work.
We found that in the overall sample of patients, there were significantly more men (70%) than women (30%) and the mean age of the subjects was 64.5 years. Men with oncological diseases were statistically significantly more likely to have organ/space SSI, and those with diabetes were more likely to develop deep SSI. Women with arterial hypertension were statistically significantly more likely to have a deep SSI and those with a myocardial infarction to have a superficial SSI. There was a statistically significant increase in the incidence of superficial SSI if patients of both sexes up to 65 years had experienced myocardial infarction and organ/space SSI has been reported in patients with atrial fibrillation.
Enterobacteria especially S. marcescens and K. pneumoniae predominated among all 78 SSI pathogens isolated after cardiothoracic surgery. Other more common pathogens were S. aureus, S. maltophilia, and P. aeruginosa. The most common pathogens in organ/space and deep SSI were Pseudomonas spp. and Enterobacteriales family bacteria. Superficial SSI was more commonly caused by staphylococci, especially S. aureus. Klebsiella pneumoniae and Serratia marsescens were sensitive to carbapenems, 57 percent of K. pneumoniae and 44 percent of S. marsescens were resistant to third generation cephalosporins. 40 percent of P. aeruginosa strains were resistant to carbapenems. More than half of the Stenotrophomonas maltophilia strains were resistant to ceftazidime. 80 percent of S. aureus strains were resistant to penicillin and 20 percent were resistant to tetracycline.
The subject of this study was a data of the case history of patients with SSI after cardiothoracic surgery and microbiological test results. Retrospective method of analysis was performed in this work.
We found that in the overall sample of patients, there were significantly more men (70%) than women (30%) and the mean age of the subjects was 64.5 years. Men with oncological diseases were statistically significantly more likely to have organ/space SSI, and those with diabetes were more likely to develop deep SSI. Women with arterial hypertension were statistically significantly more likely to have a deep SSI and those with a myocardial infarction to have a superficial SSI. There was a statistically significant increase in the incidence of superficial SSI if patients of both sexes up to 65 years had experienced myocardial infarction and organ/space SSI has been reported in patients with atrial fibrillation.
Enterobacteria especially S. marcescens and K. pneumoniae predominated among all 78 SSI pathogens isolated after cardiothoracic surgery. Other more common pathogens were S. aureus, S. maltophilia, and P. aeruginosa. The most common pathogens in organ/space and deep SSI were Pseudomonas spp. and Enterobacteriales family bacteria. Superficial SSI was more commonly caused by staphylococci, especially S. aureus. Klebsiella pneumoniae and Serratia marsescens were sensitive to carbapenems, 57 percent of K. pneumoniae and 44 percent of S. marsescens were resistant to third generation cephalosporins. 40 percent of P. aeruginosa strains were resistant to carbapenems. More than half of the Stenotrophomonas maltophilia strains were resistant to ceftazidime. 80 percent of S. aureus strains were resistant to penicillin and 20 percent were resistant to tetracycline.
Publisher
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access