Mikrobiologijos ir virusologijos institutas

  • Apie institutą

    Mikrobiologijos ir virusologijos institutas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys, įsteigtas vykdyti tarptautinio ir nacionalinio lygio fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams bakteriologijos, virusologijos, molekulinės biologijos, imunologijos srityse, organizuojantis bei vykdantis studijas, rengiantis mokslininkus ir specialistus.

    Pagrindinis veiklos tikslas – medicinos (06B) ir veterinarijos (02A) mokslų krypties studijų programų vykdymas, moksliniai tyrimai ir mokslininkų bei specialistų rengimas.

    Institute dirba 20 mokslo ir pedagoginių darbuotojų: 2 profesoriai, 4 docentai, 7 vyr. mokslo darbuotojai, 2 mokslo darbuotojas, 2 lektoriai, 3 asistentai, 3 doktorantės. Mokslinį pedagoginį pagalbinį personalą sudaro 5 darbuotojai: 1 studijų administratorė ir 4 laborantės. 

  • Istorija

    LSMU VA VF Mikrobiologijos ir virusologijos institutas (toliau Institutas)įsteigtas 2013 m. kovo 15 d. LSMU Senato nutarimu Nr. 28-04. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senatas, vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto (Žin., 2010, Nr. 81-4231) 37 p. 2 pp. nuostatomis, sujungė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos institutą su Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Mikrobiologijos katedra įsteigiant Veterinarijos fakultete Mikrobiologijos ir virusologijos institutą, į kurio sudėtį įeitų Virusologinių tyrimų ir Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos.

    Medicinos fakulteto Mikrobiologijos katedros istorijos ištakos siekia XX a. pradžią, nes 1922 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakultete buvo įkurta Higienos-bakteriologijos katedra.Katedroje vyko medicinos mikrobiologijos studijos,ruošiami medicinos mikrobiologijos specialistai. Šalia pedagoginio darbo vyko ir mokslinis - katedroje sukurta gydymo ir techninių naujovių: baltymų frakcijų tyrimo agaromikroelektroforezės, urologinių ligų diferencinės diagnostikos, pūlinių pooperacinių komplikacijų profilaktikos metodai, parengtos ir išleistos 5 rekomendacijos gydytojams.Katedros mokslininkai parašė ir išleido 4 monografijas: „Dizenterija ir kova su ja Lietuvos TSR“ - V.Girdzijauskas, D.Vikonytė-Vasiljevienė, 1964 m., „Medicinos mikrobiologijos praktikos vadovas“ - V.Girdzijauskas, D.Vikonytė-Vasiljevienė, V.Kantauskas, H.Borisevičienė, 1961 m., „Vaikų ligų gydymas antibakteriniais preparatais“ - A.Raugalė, H.Mituzas, V.Vaičiuvėnas, 1983 m., "AIDS" - J.Dievaitienė, S.Čaplinskas, V.Vaičiuvėnas, 1991 m..

    Taip pat paruošta ir išleista vadovėliai bei mokymo priemonės: V.Girdzijauskas, D.Vikonytė-Vasiljevienė 1976 m. - „Mikrobiologija“, A.Svičiulis, B.Tilindis, V.Vaičiuvėnas 1989 m. – „Imunologija“; A.Pavilonis, A.Lasinskaitė-Čerkašina, V.Vaičiuvėnas, L.Akramas 2000 m. – „Medicinos mikrobiologijos pagrindai“; D.Adomaitytė, N.Janulevičiūtė, R.Kazakevičius, V.Vaičiuvėnas 2001 m. – „Klinikinės imunologijos įvadas“; A.Lasinskaitė-Čerkašina, A.Pavilonis, V.Vaičiuvėnas 2003 m. ir 2005 m. (antras papildytas leidimas) – „Medicinos mikrobiologija ir virusologijos pagrindai“; A.Pavilonis 2005 m. - „Klinikinė mikrobiologija“; A.Pavilonis, A.Lasinskaitė-Čerkašina, V.Vaičiuvėnas 2007 m. - „Diagnostinė mikrobiologija“. Paruoštos ir išleistos metodinės priemonės Medicinos fakulteto ir Odontologijos faulteto studentams “Mikrobiologijos, virusologijos ir imunologijos laboratorinių darbų metodika” I ir II dalis (2000 m., 2002 m.).

    Lietuvos Veterinarijos institutas įkurtas 1960 m. rugsėjo 1 d. Instituto mokslinių tyrimų užduotys buvo formuojamos atsižvelgiant į gyvūnų ligų išplitimą ir tų ligų daromus nuostolius Lietuvoje. Nuolat buvo gvildenamos gyvūnų ligų epizootologijos, etiologijos, profilaktikos problemos; buvo atliekami tyrimai žemės ūkio gyvulių ir paukščių ligų diagnostikos, profilaktikos ir gydymo priemonių kūrimo srityje. Tyrimų pagrindu instituto mokslininkai parašė virš 970 mokslinių straipsnių, 9 monografijas, išsprendė 160 mokslinių problemų ir užduočių, 35 mokslines temas nagrinėjo kartu su kitais institutais. Per šį laikotarpį buvo parengta ir įdiegta daugiau nei 70 rekomendacijų gyvulių, paukščių ir tvenkinių žuvų epizootologijos bei gyvulių neužkrečiamosioms ligoms gydyti ir profilaktikai. 1979–2004 m., kai buvo įsteigtas ir veikė Veterinarinių preparatų gamybos skyrius, instituto mokslininkai sukūrė per 40 originalių ir efektyvių veterinarinių preparatų. Veterinarijos instituto darbuotojai nuo 1960 metų parengė ir apgynė 67 daktaro ir 7 habilituoto daktaro disertacijas. Institute nuolat veikė stacionari ir neakivaizdinė aspirantūra, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo įsteigta doktorantūra (kartu su Lietuvos veterinarijos akademija).

    Institutas dalyvauja integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio "Nemunas" Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centro veikloje. Veikla orientuota į gyvūnų užkrečiamųjų ligų epidemiologijos, etiopatogenezės, gydymo ir profilaktikos MTEP sritis, siekiama kurti aukštos kokybės, saugesnes ir sveikesnes gyvūnines maisto žaliavas.

  • Projektai 2007-2013 m.
    • Prioritetinių mokslo krypčių projektas „Lietuvoje paplitusių žmogui ir naminiams gyvūnams patogeniškų bakterijų atsparumo antibiotikams molekulinė epidemiologija (LIETPATOGEN)– koordinatorius M. Ružauskas.
    • Kiekybinio patogeninių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimai – vadovas M. Ružauskas.
    • Lietuvoje paplitusių patogeniškų bakterijų atsparumas antibiotikams: molekulinė epidemiologija ir plitimo prevencija (LIETANTIBAKTAS) – vadovas A. Pavilonis.
    • Mikroelementų kiekių kitimo ypatumai sveikų ir sergančių karvių kraujyje – vadovas V. Špakauskas.
    • Cirkovirusų paplitimas ir jų diagnostika Lietuvos kiaulių ir šernų populiacijoje – vadovas V. Sereika.
    • Mangano, molibdeno, geležies kiekių kitimo ypatumai sveikų ir sergančių karvių kraujyje – vadovas V. Špakauskas.
    • Šernų ir kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo (KRKSV) molekulinis charakterizavimas − vadovas A. Stankevičius.
    • Usūrinių šunų ir lapių pasiutligės virusų nukleoproteino palyginamoji analizė – vadovas D. Zienius.
    • Pasiutligės SAD vakcininio kamieno efektyvumas Lietuvos usūrinių šunų populiacijoje – vadovas D. Zienius.
    • Vitamino D, kalcitonino bei parathormono kitimas karvių kraujo serume vadovas –V. Špakauskas.
    • Bakterijų genetinių determinančių, koduojančių atsparumą vaistams gyvūnuose kompanjonuose, tyrimai – vadovas M. Ružauskas.
    • Antimikrobiniai baltymai kaip alternatyva antibiotikams gyvūnų sveikatos apsaugos rinkai – vadovas M. Virgailis
    • Plazmos nekoaguliuojančių stafilokokų rūšių atsparumo antibiotikams genetinių determinančių tyrimai – vadovasA. Pavilonis.
  • Tarptautiniai projektai
    • Tarptautinis ES projektas COST Nr. FA0805 "Goat-parasite interactions: from knowledge to control (CAPARA). – koordinatorius Lietuvoje S. Petkevičius
    • Network on Veterinary Parasitology in the Nordic and Baltic region (NVP) Nordforsk.− koordinatorius S.Petkevičius.
    • The Control of Porcine Circovirus Diseases (PCVDs): Towards Improved Food Quality and Safety”. − koordinatorius V. Sereika.
  • Studijos

    Institute vyksta ikidiplominės ir podiplominės medicinos mikrobiologijos studijos. Ruošiami medicinos mikrobiologijos ir veterinarinės mikrobiologijos specialybės doktorantai. Dėstomas pasirenkamasis medicinos mikrobiologijos kursas doktorantams. Organizuojami ir pravedami podiplominių studijų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursai medicinos ir klinikiniams mikrobiologams.

    Institute studijuoja Medicinos, Farmacijos, Odontologijos, Visuomenės sveikatos ir Slaugos fakultetų studentai. Medicinos fakulteto Vientisųjų studijų programos „Medicina“, „Medicininė ir veterinarinė genetika“ ir „Medicininė ir veterinarinė biochemija“  I-II-III II-III kurso medikams, Farmacijos fakulteto Vientisųjų studijų programos II kurso farmacininkams „Farmacija“, Vientisųjų išlyginamųjų studijų programos „Farmacija“ I kurso farmakotechnikams, Visuomenės sveikatos fakulteto Pirmosios pakopos studijų programos „Visuomenės sveikata“ I kurso studentams, Slaugos fakulteto Pirmosios pakopos studijų programos „Slauga“ ir „Akušerija“ II kurso studentams dėstoma medicinos mikrobiologija, virusologija ir imunologija, o Odontologijos fakulteto Vientisųjų studijų programos „Odontologija“ II kurso odontologams bei Odontologijos fakulteto Pirmos pakopos studijų programos „Burnos higiena“ III kurso studentams dėstoma burnos mikrobiologija.

  • Mikrobiologinių tyrimų laboratorija

    Tiriama: gyvūnų bakterinės ligos, jų sukėlėjai, bakterijų atsparumas antibiotikams, zoonozių ir maistu plintančių infekcijų epidemiologinė situacija, atliekama alternatyvių antibiotikams priemonių paieška, tiriama jų ir imuninių preparatų poveikis ir efektyvumas. Tyrimai atliekami klasikiniais mikrobiologiniais ir molekulinės biologijos metodais.

  • Virusologinių tyrimų laboratorija

    Tiriama: zoonozių, gyvulių ir paukščių asocijuotų virusinių infekcijų ir su maistu plintančių infekcijų epidemiologija, virusų vietinių padermių biologinės ir specifinio imuniteto savybės, ekologiniai veiksniai ir išskirtų sukėlėjų fenotipinės biologinės savybės.

  • Kontaktai