Fakulteto istorija ir dabartis

Veterinarijos fakultetas yra  vienintelis  Lietuvoje, rengiantis veterinarijos gydytojus ir maisto saugos specialistus. Fakultetas turi gilias veterinarijos gydytojų rengimo tradicijas, nes jie čia rengiami  jau 75 metus. Parengti specialistai gerai vertinami ne tik Lietuvoje, bei ir už jos ribų. Veterinarijos gydytojo diplomai galioja visoje Europoje. Fakultete yra 6 katedros, 2 klinikos: Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų ir Stambiųjų gyvūnų. Mokslininkai ir studentai mokslinius darbus dirba Akademijoje esančiuose 2 moksliniuose centruose. Kasmet į Veterinarijos fakultetą priimama apie 300 studentų, beveik po lygiai į kiekvieną studijų programą.

2001 m. prie Akademijos  prijungti Lietuvos gyvulininkystės ir Lietuvos veterinarijos institutai, o 2010 m. jie tapo sudėtine dalimi. Beveik visos fakulteto katedros, mokslo centrai ir net studentų bendrabučiai yra vienoje teritorijoje ir sudaro studentų miestelį. 

Veterinarijos fakultetas bendradarbiauja su  Brno Veterinarijos ir farmacijos mokslų universitetu, Kopenhagos gyvybės mokslų fakultetu, Latvijos žemės ūkio universitetu, Varmijos ir Mozūrijos universitetu (Lenkija), Murcijos universitetu (Ispanija), Dronteno taikomųjų mokslų, Estijos gyvybės mokslų, Helsinkio universitetais, Hanoverio veterinarinės medicinos universitetu, Koreto veterinarinės medicinos mokykla (Izraelis) ir kt.

Fakulteto uždaviniai:

• Užtikrinti veterinarijos ir visuomenės sveikatos specialistų rengimo kokybę.
• Nuolat kelti  dėstytojų ir kitų darbuotojų  kvalifikaciją.
• Plėtoti mokslinius tyrimus pritraukiant verslo ir socialinius partnerius bei studentus.
• Skatinti studentų ir dėstytojų mobilumą, plėtoti tarptautinius ryšius.
• Gerinti materialiąją bazę.

Pažyma dėl studijų programų išorinio vertinimo (1.29MB)

Istorija

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veterinarijos specialistus pradėjo rengti XVIII a. pabaigoje, kai buvo įkurta žemesnioji veterinarijos mokykla Horodnicoje (prie Gardino). Įvairiais laikotarpiais veterinarijos specialistai buvo rengiami Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (Veterinarijos katedra įkurta 1804 m.), 1832–1842 metais – Medicinos chirurgijos akademijoje.

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje siautė arklių įnosės (įplautimas), niežai ir kitos ligos. 1920 m. paplito galvijų maras. Kadangi Lietuvoje labai trūko veterinarijos specialistų, 1922–1928 m. jie buvo rengiami Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriuje. Kovai su užkrečiamosiomis ligomis, dėl gyvulinės kilmės maisto produktų tyrimų ir besiplečiančios gyvulininkystės reikėjo vis daugiau veterinarijos gydytojų, o jų rengimas svetur brangiai kainavo. 1936 m. rugsėjo 19 d. atidaryta Veterinarijos akademija. Įsteigus akademiją, kurį laiką visus bendruosius mokslus studentai mokėsi Kauno valstybiniame universitete su Medicinos fakulteto studentais. Nuo 2010 m. Akademija yra LSMU sudėtyje.

Mokslinė veikla

Fakultete vykdomos šios mokslo kryptys:

• Gyvūnų ligų epidemiologija, etiologija ir patogenezė, prevencija, patologinių procesų ir organizmo apsauginės reakcijos dėsningumų tyrimai;
• Gyvūnų veisimo, genetikos, reprodukcijos, mitybos, pašarų, gerovės bei poveikio aplinkai tyrimai;
• Žaliavų kokybės ir maisto saugos tyrimai, inovatyvių technologijų ir produktų kūrimas.

Fakultetui priskiriama Eksperimentinės ir klinikinės farmakologijos laboratorija.

Specialistų poreikis

Veterinarijos gydytojo profesija įpareigoja saugoti valstybėje auginamus gyvulius bei kitus gyvūnus (paukščius, kailinius žvėrelius, žuvis, laukinius žvėris, zoologijos sodų bei vivariumų gyvūnus), taip pat žmones nuo ligų profilaktinėmis priešepizootinėmis, sanitarinėmis bei kitomis veterinarinėmis priemonėmis ir gydyti sergančius gyvulius, paukščius ir kitus gyvūnus, kontroliuoti, kad žmonių mitybai naudojami produktai būtų saugūs.

Baigusieji programą dirba valstybinės veterinarijos tinkle arba privačiais veterinarijos gydytojais.

Valstybiniai veterinarijos gydytojai dirba:

• Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir jai pavaldžiose institucijose pasienio veterinarijos postuose;
• Rinkos priežiūroje;
• Maisto ir žaliavų įmonėse;
• Gyvūnų identifikacijos srityje;
• Gyvūnų ligų kontrolės srityje;
• Veterinarijos laboratorijose;
• Atlieka veterinarinės sanitarijos ir gyvūnų gerovės kontrolę.

Privatūs veterinarijos gydytojai užsiima:

• Gyvūnų ligų profilaktika ir gydymu;
• Veterinarinių vaistų įsigijimu ir platinimu;
• Steigia privačias klinikas;
• Veterinarijos vaistines;
• Sutarčių pagrindu atlieka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos užsakomuosius darbus.

Visuomenės sveikatos specialistai:

• Analizuoja ir įvertina gyvūninių žaliavų ir maisto produktų saugumą žmonių sveikatai;
• Gyvūninių maisto žaliavų, priedų, papildų ir maisto laikymo, transportavimo ir realizavimo sąlygas;
• Tiria vartotojų poreikius;
• Dirba maisto ir gyvūninių produktų perdirbimo įmonėse, prekybos centruose, skerdyklose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, visuomenės sveikatos centruose  ir kt.