Gyvūnų veisimo ir genetikos skyrius

Pagrindinė skyriaus veikla – moksliniai tyrimai gyvūnų veisimo ir genetikos srityje. Skyriuje atliekami ūkinių gyvūnų fenotipinės ir genetinės įvairovės tyrimai, vykdoma progresyvesnių selekcijos metodų paieška ir diegimas, analizuojama atskirų populiacijų būklė ir nustatoma inbrydingo laipsnio įtaka populiacijos gyvybingumui bei tolesniam plėtojimui, analizuojama įvairių faktorių įtaka gyvūnų produktyvumui ir produkcijos kokybei, tiriamos institute saugomų žemaitukų arklių, vietinių ir Lietuvos baltųjų kiaulių, šėmų ir baltnugarių galvijų, vietinių šiurkščiavilnių avių bei vištinių žąsų biologinės-ūkinės savybės, kuriamos naujos linijos ir ieškoma nišų kuo platesniam genetinių išteklių panaudojimui.

Teikiamos mokslinės paslaugos:

• rekomendacijos, pasiūlymai ir konsultacijos skirtingų veislių galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklių veisimo bei selekcijos, gyvūnų genetinių išteklių monitoringo klausimais;
• veisimo planų ir selekcinių programų rengimas;
• žemaitukų veislės arklių registro bei stambiųjų žemaitukų, Orlovo ir prancūzų ristūnų kilmės knygų vedimas;
• informacijos apie Lietuvos ūkinių gyvūnų veisles teikimas FAO, DAD-IS ir EAAP;
• galvijų ir arklių kilmės nustatymas bei ekspertizė, arklių kraujo baltymų polimorfizmo tyrimai;
• gyvūnų kraujo ir DNR pavyzdžių kaupimas bei komplemento, reikalingo kraujo grupių testavimui, gamyba.

Kadangi skyriaus mokslininkai aktyviai dalyvauja ruošiant valstybines gyvulių veislininkystės programas, strategijas, įvairias nuorodas bei taisykles, todėl glaudžiai bendradarbiauja su LR ŽŪM Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriumi, Valstybine gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM, Valstybine kiaulių veislininkystės stotimi, VĮ "Šiaulių regiono veislininkystė", VĮ "Gyvulių produktyvumo kontrolė", VĮ "Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras", Žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Gyvulininkystės skyriumi ir įvairiomis gyvulių augintojų asociacijomis (žemaitukų ir Lietuvos sunkiųjų arklių, kiaulių, avių, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų ir kt.).

Skyriaus mokslininkai palaiko ryšius su Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos bei Gyvulininkystės katedromis ir Gyvūnų genetikos, Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos bei Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijomis. Geri ir draugiški ryšiai yra palaikomi su Latvijos žemės ūkio universiteto Gyvulininkystės katedra bei mokslinių tyrimų institutu "Sigra", su Estijos veterinarinės medicinos ir gyvulininkystės instituto Gyvūnų genetikos laboratorija, Šiaurės šalių ūkinių gyvūnų genetiniu banku, Švedijos žemės ūkio universiteto Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra bei panašios srities mokslininkais iš Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Australijos ir kitų šalių.

Mokslinė veikla

Skyriaus mokslinės veiklos kryptys: gyvūnų kilmės ir genetinės įvairovės tyrimai; gyvūnų potencialių galimybių tyrimai ir veisimo schemų optimizavimas.

Skyriaus darbuotojų vykdomų mokslinių tyrimų darbų temos:

Įvairių faktorių įtaka Lietuvoje auginamų veislių avių produktyvumui ir produkcijos kokybei (2006-2012). Tiriama ėriavimosi sezono bei dažnumo įtaka nacionalinių veislių (Lietuvos juodgalvių ir vietinių šiurkščiavilnių) avių reprodukcijai ir prieauglio svoriui, vertinamas Lietuvos juodgalvių avių gerinimo su Sufolko ir Vokietijos juodgalviais avinais efektyvumas, tiriamos ir lyginamos įvairios nujunkytų ėriukų šėrimo ir laikymo technologijos, atliekama inbrydingo laipsnio kitimo saugomų vietinių šiurkščiavilnių avių bandoje analizė, vykdomas Romanovo veislės avių mišrinimas su bevilniais Wiltshire Horn avinais, tiriamas optimaliausias vietinių šiurkščiavilnių ėriukų pirmojo kirpimo amžius ir jo įtaka jauniklių augimui bei vilningumui.

Įvairių genotipų įtaka mėsos kokybei ir jos įvairovei (2009-2014). Atliekami riebalų rūgščių sudėties šernienoje ir riebalų rūgščių stabilumo, saugant mėsą žemoje temperatūroje ir oksidacinėje aplinkoje, tyrimai.

Lietuvoje veisiamų galvijų ūkinių-biologinių savybių tyrimai (2009-2015). Analizuojami vietinių šėmų ir baltnugarių galvijų kilmės duomenys, tiriamos fenotipinės savybės, atliekami kraujo grupių tyrimai, vykdoma požymių išsiskaidymo analizė.

Lietuvos žemės ūkio paskirties gyvūnų veislių biologinės įvairovės tyrimai (2006-2014). Vykdomas Lietuvos vietinių kiaulių kryžminimas su šernais, vertinamas hibridų eksterjeras ir mėsos kokybė, atliekama skirtingo genotipo gyvūnų kraujo lipoproteinų kiekio analizė, atliekami kraniologiniai tyrimai. Kuriamos naujos žemaitukų arklių veislės linijos, vykdomi arklių kraujo grupių ir baltymų polimorfizmo tyrimai, vertinamos Lietuvos sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų fenotipinės bei genotipinės savybės. Taip pat atliekami naminių paukščių linijų bei veislių bioįvairovės tyrimai, panaudojant genetinius žymenis.

Istorija

Veislinė gyvulininkystė yra prioritetinė žemės ūkio šaka. Todėl gyvūnų produktyvumo genetinio potencialo didinimas ir produkcijos kokybės gerinimas visuomet buvo vieni svarbiausių Gyvulininkystės instituto mokslinės veiklos uždavinių. Nuo pat instituto įkūrimo (1952 m.) jo struktūroje buvo Gyvulių veisimo sektorius, o vėliau (nuo 1956 m.) gyvūnų veisimo ir genetikos srities tyrimai buvo atliekami Galvijininkystės (vedėjai: J. Kuosa – 1956-1960; R. Žebenka – 1960-1964; K. Strolys – 1966-1971; V. Tarvydas – 1972-2000), Kiaulininkystės (vedėjai: R. Makoveckas – 1956-1980; J. Šveistys – 1981-1999), Avininkystės ir kailinės žvėrininkystės (vedėjai: A. Blažys – 1956-1957, S. Danta – 1958-1982), Paukštininkystės (vedėjas K. Jackūnas – 1956-1968) ir Arklininkystės (vedėjas V. Barauskas – 1956-1960) skyriuose bei Imunogenetikos laboratorijoje, įkurtoje 1966 m. (vedėjai: Z. Vagonis – 1966-1977; A. Vinikas – 1978-1985). Pakeitus instituto struktūrą, nuo 1971 m. šios srities tyrimus tęsė Galvijų veisimo (vedėjas K. Strolys –1971-2000) ir Kiaulių veisimo (vedėjai: R. Makoveckas – 1971-1978; V. Džiaugys – 1978-2000; R. Klimas – 2001-2002) sektoriai bei Smulkiųjų gyvulių ir paukščių (vėliau – Pagalbinių gyvulininkystės šakų) skyriaus darbuotojai (vedėjai: S. Danta, A. Vinikas, A. Kanapeckas – 1985-1995). Nežymūs instituto struktūriniai pakeitimai buvo vykdomi ir 1987 m. bei 1992 m. Nuo 1988 m., panaikinus Imunogenetikos laboratoriją, kraujo grupių tyrimai buvo tęsiami Respublikinėje ūkiskaitinėje gyvulių kraujo grupių laboratorijoje, įkurtoje 1972 m. prie Lietuvos gyvulininkystės instituto Baisogalos eksperimentinio ūkio. 1992 m. ši laboratorija tapo instituto struktūriniu padaliniu ir buvo pavadinta Gyvulių kilmės patikrinimo laboratorija (vedėja B. Boveinienė – 1972-2003), veikianti iki šiol.

Gyvūnų veisimo ir genetikos srities mokslininkai yra išanalizavę nacionalinių veislių galvijų, arklių, kiaulių ir avių kilmę, jų susikūrimo istoriją, ištyrę biologines-ūkines savybes, paruošę jų gerinimo ir vertinimo sistemas, sukūrę geriausius veislių derinius, ištyrę įvairių veiksnių poveikį gyvūnų produktyvumui ir produkcijos kokybei, paruošę daugybę rekomendacijų ir pasiūlymų produktyvių bandų kūrimui bei pažangesniam veislinio darbo organizavimui. Vieni svarbiausių mokslininkų darbų – Lietuvos baltųjų kiaulių veislės sukūrimas, Lietuvos juodgalvių avių veislės tobulinimas ir žemaitukų arklių populiacijos atkūrimas.

2002 m. instituto tarybos nutarimu patvirtintas atskiras mokslinis padalinys – Gyvūnų veisimo ir genetikos skyrius, kuriam priskirta Gyvūnų kilmės patikrinimo laboratorija ir Gyvūnų genofondo išsaugojimo grupė. Šiam skyriui nuo 2003 m. vadovauja dr. Birutė Zapasnikienė. 2009 m. įkūrus institute Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centrą, 2010 m. į pastarąjį buvo perkelta Gyvūnų genofondo išsaugojimo grupė (1 zootechnikas ir 6 pagalbiniai darbininkai, prižiūrintys saugomus retų vietinių veislių gyvūnus).

Kontaktai