Fakulteto istorija ir dabartis

Medicinos fakultete studijuoja keliolikos tautybių studentai. Savo patirtį jiems perduoda Europoje ir pasaulyje pripažinti teorinės ir klinikinės medicinos specialistai. Kasmet fakultete paruošiama ir medicinos magistro  diplomus įgyja per 250 absolventų. Ikidiplominių magistro studijų programa “Medicina” savo struktūra yra artima europiniams tokių programų standartams, studijų apimtis vertinama ECTS kreditais, o nuo 2007m. Medicinos fakultete studijos vyksta pagal naują, probleminio mokymo modelį.

Teorinės medicinos kurso žinias, o nuo jų kaip tik prasideda medicinos studijos, studentai įgyja katedrose, kurios įsikūrę – centriniame universiteto pastate, taip pat Mokomajame laboratoriniame korpuse, esančiame šalia universiteto Kauno klinikų. Klinikinės medicinos studijos vyksta – LSMU ligoninėje Kauno klinikos, kur studentai įgyja reikalingas praktines žinias. Magistro studijos, įskaitant ir klinikinės medicinos praktiką, vyksta šešerius metus. Klinikinės medicinos praktiką, trunkančią apie 4,5 mėn., studentai atlieka atrinktose Lietuvos ligoninėse – klinikinėse bazėse. Baigęs magistro studijas, absolventas įgyja teisę gauti medicinos gydytojo praktikos licenciją, kuri leidžia savarankiškai vykdyti pirminę medicinos praktiką, t.y. teikti skubią medicinos pagalbą bei užsiimti dažniausiai pasitaikančių suaugusių ir mokyklinio amžiaus vaikų vidaus, chirurginių ligų profilaktika, diagnostika ir gydymu, konsultuojantis su atitinkamu specialistu.

Medicinos fakulteto tikslas - sudaryti absolventui medikui galimybes, įgijus pasaulinius standartus atitinkančio lygio žinių ir praktinių įgūdžių, pasirengti veiklai sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir gydymo bei įvairiuose kitose medicininės veiklos ir podiplominių studijų srityse.

Medicinos studijų uždaviniai atitinka Europos sąjungos 2005 m. 36 direktyvoje dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo aprašytus studijų uždavinius bei įgytų tokių žinių ir įgūdžių:

• pakankamai mokslų, kuriais grindžiama medicina, žinių ir gerai suprastų mokslinę metodiką, įskaitant biologinių funkcijų funkcijų įvertinimo principus, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimo ir duomenų analizės principus;
• pakankamai suprastų sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, funkcijas ir elgseną, taip pat ir ryšius tarp asmens sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos;
• pakankamai žinių apie klinikinės medicinos disciplinas ir jų praktinį panaudojimą, būtų visapusiškai susipažinęs su psichikos ir somatinio pobūdžio ligomis, profilaktika, diagnostika bei gydymu ir žmonių reprodukcija;
• tinkamą klinikinę patirtį ligoninėse, esant tinkamai priežiūrai.

Mokslinė veikla

Medicinos fakultetas dalyvauja 3-ose vertikaliose ir 10-yje horizontalių programų, į kurias įkomponuotos atskirų padalinių mokslinės temos:

1. Fundamentalieji medicinos mokslai:
   • regėjimo fiziologija: formos, dydžio spalvos suvokimas ir jų neurofiziologinė interpretacija;
   • kariotipo tyrimas įvairiuose Lietuvos gyventojų kontinentuose;
   • žmogaus ir ekspermentinių gyvūnų širdies nervinio aparato struktūra ir histochemija; aukštesniųjų organizmų baltymų
   • biosintezės ir savybių tyrimas ekstremaliomis sąlygomis;
   • matematinis ir fizikinis stimuliacinių procesų miokarde bei regos sistemoje modeliavimas;
   • širdies ir kraujagyslių sistemos atskirųjų komponentų reaktyvumo pakitimai humoralinių faktorių poveikyje ir anafilaksijos metu;
   • imuninės sistemos funkcijų sutrikimo patogenezės mechanizmai alerginių reakcijų metu.
2. Klinikinė medicina
   • padidėjusios rizikos atsirasti gyvybei pavojingiems skilveliniams sutrikimams ligonių atranka ir perspektyvus stebėjimas;
   • chirurginės infekcijos sukėlėjų tyrimas ir kovos su jais metodikų rengimas;
   • enterinės infuzinės terapijos ir enterinio maitinimo palyginamasis įvertinimas;
   • plaučių uždegiminio pažeidimo, obtrukcijos sindromo ir plaučių arterijos hipertenzijos sindromo patogenezės, klinikos ir gydymo tyrimas;
   • lėtinių reumatinių ligų ilgalaikio gydymo optimizavimas;
   • ūmių chirurginių pilvo ligų diagnostikos ir gydymo optimizavimas;
   • nėštumo ir gimdymo priežiūros optimizavimas, esant perinatalinei patologijai;
   • endokrininių oftalmopatijų ankstyvos diagnostikos galimybių įvertinimas;
   • širdies ritmo ir laidumo sutrikimų diagnostika ir gydymas;
   • Helicobacter pylori infekcijos klinikiniai ir morfologiniai pagrindai.
   • lėtinio skausmo diagnostikos ir gydymo klausimai.

Istorija

Medicinos fakulteto ištakos siekia 1920 m., kai Lietuvos aukštuosiuose kursuose buvo įkurtas Medicinos skyrius. 1922 m. vasario 16 d. atidaryto Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto pirmuoju dekanu patvirtintas dr. P.Avižonis. Steigiamojo Seimo priimtame universiteto statute buvo numatyti ir Medicinos fakultete pradėjo veiklą Medicinos, Farmacijos, Odontologijos, Veterinarijos skyriai. 1930 m. universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1933 m. atidaryti naujieji Medicinos fakulteto rūmai. Medicinos fakultetui ir Lietuvos medicinai ypatingai nusipelnė dekanas prof. V.Lašas. 1924-1946 m. Medicinos fakulteto dekano prof. V.Lašo iniciatyva 1937 m. pradėtos statyti Vytauto Didžiojo universiteto klinikos. Pirmuosius ligonius Klinikos priėmė 1940 m. Tuomet ligoninė turėjo 663 lovas – buvo vienos moderniausių Europoje. 1950 m. Kauno valstybinis universitetas buvo reorganizuotas į Kauno medicinos ir Kauno politechnikos institutus. Įkurti du fakultetai: Gydomasis ir Farmacijos-Stomatologijos. Gydomajame fakultete įvestos šešerių metų studijos. Vėliau gydomasis fakultetas buvo pertvarkytas į Teorinės medicinos fakultetą ir Klinikinės medicinos fakultetą. 1989m. po Kauno medicinos instituto reorganizacijos šie fakultetai tapo Kauno medicinos akademijos padaliniais.  Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, prasidėjo naujas reformų ir reorganizacijos procesas, siekiant specialistų rengimo, mokslo ir gydymo praktikos vienovės. Vietoje katedrų įkurtos profilinės, kuriose derinamas pedagoginis, mokslinis ir praktinis darbas. 1993 m. Teorinės medicinos ir Klinikinės medicinos fakultetai buvo sujungti į Medicinos fakultetą. Po dar vienos aukštosios mokyklos reorganizacijos 1998 m. fakultetas tapo Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultetu, o nuo 2010m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultetu.

Pasaulyje žinomi ir puikiai vertinami tiek ikikarinės Nepriklausomos Lietuvos (P.Avižonio, Vl.Lašo, Vl.Kuzmos), tiek pokarinio laikotarpio (Z.Januškevičiaus, T.Ivanausko, J. Kupčinsko), tiek atkurtos Nepriklausomos Lietuvos (A.Praškevičiaus, R.Žaliūno, V.Jašinsko, R.Benečio, J.Pundziaus) profesorių darbai. Fakulteto mokslininkai aktyviai bendradarbiauja su kolegomis iš užsienio šalių universitetų, yra tarptautinių mokslinių draugijų ir asociacijų valdybų ar tarybų nariai. Nemažai įžymių užsienio medicinos mokslininkų apsilanko medicinos fakultete, kur skaito paskaitas studentams ir gydytojams įvairiose konferencijose.