PSO informacija

    Į Lietuvą atvyksta PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato vadovas

 

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio kvietimu antradienį į  Lietuvą atvyksta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (TKPK) sekretoriato vadovas Haik Nikogosian. Tarp vizito metu numatomų aptarti klausimų – Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje, protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais ratifikavimas ir įsigaliojimas, PSO TKPK ir Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai.

Tabakas – didžiausia išvengiama grėsmė sveikatai ES, kasmet  tampantis 697000 mirčių priežastimi.  Rūkantieji daugiau gyvenimo metų praleidžia, būdami blogos sveikatos (onkologiniai, širdies-kraujagyslių, kvėpavimo takų susirgimai), o beveik pusė rūkalių gyvena vidutiniškai 14 m. trumpiau. Per metus sveikatos priežiūros išlaidos rūkymo sukeltų ligų gydymui  siekia 25,3 mlrd. EUR. Visuomenė netenka 8,3 mlrd. EUR per metus dėl darbo našumo sumažėjimo, susijusio su rūkymu. Dėl rūkymo prarastų gyvenimo metų ES piniginė išraiška – apie 517 mlrd. EUR kasmet. 

Tabako produktų direktyvos netiesioginė nauda skaičiuojama milijardais eurų:  

• Sveikatai: žmonės ne tik gyvens ilgiau, bet ir daugiau gyvenimo metų bus sveiki;  
• Per metus išlaidos sveikatos apsaugai sumažės 506 mln. EUR;
• Išlaidos dėl nedarbingumo sumažės 165 mln. EUR per metus;
• Tikimasi, kad socialinė ir ekonominė nauda (sumažintos sveikatos priežiūros išlaidos, mažesni darbo našumo nuostoliai, laimėti gyvenimo metai) ES kasmet sudarys 9,4 mlrd. EUR. 

Nepaisant visų aiškiai įvardijamų grėsmių, 70 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 m.  (94 proc. – iki 25 m.), o nikotinas yra medžiaga, sukelianti priklausomybę. 

„Mūsų visų bendras tikslas – pakeisti jaunų žmonių požiūrį į rūkymą, įtikinti jaunuolius, kad rūkyti yra ir nesveika, ir nemadinga“, – sako sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis. Ministras pabrėžia, kad pirmininkavimo ES Tarybai metu Lietuvos laukia sudėtingas ir įtemptas darbas atnaujinant Tabako produktų direktyvą. Pasak V. P. Andriukaičio, Sveikatingumo metais Lietuva privalo įrodyti visai ES, kad toks žingsnis būtinas saugant visos bendrijos piliečių sveikatą. 

 

    Sveikatos apsaugos ministro vizitas PSO Europos regiono biure

 

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biure Kopenhagoje (Danija) apsilankė biuro direktorės Zsuzsannos Jakab kvietimu. Aptarti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai klausimai, mūsų šalies vaidmuo, formuojant konsoliduotas visų ES šalių pozicijas Europos regiono komiteto susitikime (rugsėjo 16–19 d., Izmiras, Turkija), pasirengimo Pasaulio sveikatos asamblėjai ir kitos bendradarbiavimo aktualijos.

Aptarta naujoji Europos sveikatos politiką „Sveikata 2020“ ir aktualios Lietuvos visuomenės sveikatos problemos bei šalies pažanga gerinant sveikatos apsaugos sistemos darbą. Pasak ministro, Lietuva buvo giriama, už reikšmingus laimėjimus mažinant naujagimių mirtingumą, už gerėjančius šalies demografinius rodiklius, už ryškiai mažėjančias mirtis dėl nelaimių keliuose, už pastangas pažaboti alkoholio ir tabako vartojimą. Lietuva sulaukė kritikos dėl brangios medicinos įrangos pirkimo (lyginant su ES vidurkiu jos Lietuva turi daugiausia, kas turėtų daryti tiesioginę įtaką spartesniam sergamumo rodyklių mažėjimui). Mūsų šalyje daugiau nei bet kurioje Europos regiono šalyje atliekama brangių tyrimų. Toks nekontroliuojamas perteklinis tyrimų vartojimas, PSO nuomone, labai išsekina sveikatos biudžetą ir pacientų kišenes. Pažymėta, kad ir toliau dėmesys turi būti skiriamas sveikatos apsaugos sistemos stiprinimui, pagrindinių neinfekcinių ligų profilaktikai, sveikatinimui ir sveikai gyvensenai, užkrečiamųjų ligų kontrolei, aplinkos ir sveikatos saugai, žinių mainams visame pasaulyje. „Svarbiausi PSO Europos regiono biuro ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos bendradarbiavimo prioritetai – sveikatos sistemos stiprinimas, sveikatos apsaugos politikos įgyvendinimas, skatinant sveikatos ugdymą, stiprinimą ir ligų prevenciją. PSO ir toliau vykdys Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos reformos stebėseną tarpsektorinio bendradarbiavimo ir sveikatą lemiančių socialinių sąlygų atžvilgiu, – pabrėžė PSO Europos regiono biuro direktorė Z. Jakab. Pasak Z. Jakab, PSO sukurtos Europos sveikatos politikos „Sveikata 2020“ vertybės – naujos Lietuvos sveikatos programos pagrindas“. 

Numatoma PSO pagalba kuriant ir įgyvendinant Lietuvoje profilaktines ir sveikatos priežiūros intervencijas, skirtas psichikos sveikatos, neužkrečiamųjų ligų, alkoholizmo, smurto ir traumų profilaktikai. Taip pat planuojama šalinti sveikatos apsaugos sistemos kliūtis, neleidžiančias efektyviai vykdyti užkrečiamųjų ligų – AIDS, tuberkuliozės ir kt. – priežiūrą. Dėmesys bus skiriamas geresnei paslaugų integracijai rizikos grupėse. 

 

    PSO Vykdomosios Tarybos sesijoje

 

Daugiau kaip savaitę trukusioje 132-ojoje Pasaulio sveikatos organizacijos Vykdomosios Tarybos sesijoje (2013 m. sausio 21 - 29 d.) mūsų šaliai atstovavo delegacija, vadovaujama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kanclerio, buvusio ilgamečio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) darbuotojo profesoriaus Viliaus Grabausko. Svarstyti sveikatos politikos klausimai bendru visų 194 PSO valstybių narių sutarimu bus tvirtinami Pasaulio sveikatos asamblėjoje, kuri vyks šių metų gegužės mėnesį.

Lietuva šiuo metu yra viena iš 34 PSO Vykdomosios Tarybos valstybių narių ir turi pirmumo teisę pasisakyti bet kuriuo klausimu, o taip pat balsuoti, jei renkami asmenys į aukščiausius PSO postus. Mūsų šalis kartu su Armėnija, Azerbaidžianu, Belgija, Kroatija, Norvegija ir Šveicarija šioje Vykdomojoje Taryboje atstovavo PSO Europos regionui.  Europos Sąjungos šalių atstovės – Lietuva  ir Belgija. Šioje sesijoje dėmesys skiriamas aktualiems klausimams: PSO reforma, 2014–2015 m. biudžetas, neinfekcinių ligų strategija, sveikata po 2015 m. pasibaigus Tūkstantmečio vystymosi tikslų strategijai, falsifikuotų medicinos produktų pažabojimo mechanizmas, rezoliucijos dėl neįgalumo, akių ligų veiksmų planas 2014–2019 m. ir kt.

Pagal neformalų Europos Sąjungos susitarimą šalis, kuri greičiausiai pirmininkaus Europos Tarybai ir yra išrinkta į PSO Vykdomąją tarybą, turi garbės atstovauti visoms 27 ES valstybėms narėms. Pirmininkavimo ES Tarybai metu (nuo 2013 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) Lietuvos laukia atsakingas ir reikšmingas darbas ne tik Europos, bet ir viso pasaulio sveikatos labui.

 

    Apsaugokime nuo gripo save ir mus supančius žmones - pasiskiepykime!

   

PSO ragina visus nelikti abejingais savo ir savo aplinkinių sveikatai ir pasiskiepyti nuo sezoninio gripo. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pastebėjo, kad šį sezoną sergamumas gripu iš pradžių pradėjo didėti Vakarų Europos šalyse, vėliau gripo virusas paplito Rytų kryptimi. Svarbu, kad visoje Europoje išskiriami gripo virusai atitinka šio sezono gripo vakcinos sudėtį.Taigi, laikas pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata – kuo skubiau pasiskiepyti nuo gripo. Tinkamiausias laikas skiepytis yra spalio–lapkričio mėnesiais, tačiau skiepytis rekomenduojama ir dabar, nes nuo gripo viruso keliamų komplikacijų žmogus būtų apsaugotas didesnę dalį sergamumo gripu sezono.

Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu.Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų, kuria kasmet suserga 5-10 proc.šalies gyventojų.Gripui būdinga staigi pradžia: aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas.Rečiau pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Plintant gripui ir kitoms virusinėms kvėpavimo ligoms, specialistai taip pat rekomenduoja kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu.Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis.Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu.Būtina dažnai vėdinti patalpas, tinkamai apsirengti bei vengti sąlyčio su sergančiais žmonėmis.Susirgus, kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir neiti į darbą bei nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo šių metų pradžios sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis sparčiai auga. Praėjusią savaitę vidutiniškai 67,2 susirgimo atvejų per savaitę teko 10 tūkst. gyventojų. Sergamumas gripu laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Nuo1700 m.pasaulyje kilo 10–13 gripo pandemijų, iš jų 3 buvo XX amžiuje.1918–1919 m.ispaniškosios gripo pandemijos metu susirgo 25–30 proc., mirė – nuo 20 iki 40 mln.pasaulio gyventojų.Vėliau buvo išskirti kiaulių gripo (1930 m.) ir žmonių gripo (1933 m.) sukėlėjai bei buvo nustatytas jų tarpusavio ryšys.Paaiškėjo, kad gyvulių, paukščių ir žmonių gripo virusai tarpusavyje gali susiformuoti naują gripo virusą, kuriam žmonių populiacija neturi atsparumo.Kita pandemija kilo1947 m., ją sukėlė itališkasis gripas.1957 m.– azijietiškasis gripas (mirė 4 mln.žmonių).1968 m.Honkongo gripas (mirė 2 mln.žmonių).1977 m.– rusiškasis gripas.Bėgant laikui pandemijas sukėlė vis nauji gripo viruso subtipai.1997 m.kilo paukščių gripas Honkonge.Jis nepaplito žmonių populiacijoje.XXI amžiaus gripo pandemiją sukėlęs virusas pirmą kartą buvo identifikuotas2009 m.balandį.

Plačiau apie gripą...

 

    Rengiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai

 

2013 m. sausio 15 d. Vilniuje įvyko susitikimas su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovėmis, kurios pasidalino pirmininkavimo PSO renginiuose patirtimi. Šį seminarą vedė PSO Europos regiono biuro Strateginės partnerystės skyriaus vadovė, buvusi Belgijos Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių departamento vedėja Leen Meulenbergs bei PSO Europos regiono biuro Užkrečiamųjų ligų, sveikatos apsaugos ir aplinkos skyriaus direktoriaus pavaduotoja Nedret Emiroglu. Seminare dalyvavo sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas, PSO atstovybės Lietuvoje vadovas Robertas Petkevičius, Sveikatos apsaugos ministerijos ir pavaldžių institucijų atstovai.

Seminaro metu pristatyta PSO ir jos institucijų veikla, aptartas ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės vaidmuo PSO Europos regiono komiteto sesijoje ir kituose renginiuose bei pasirengimo jiems metu, pasidalinta gerąja praktika koordinuojant PSO klausimus Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

 

    Rūpestis sveikata - iššūkis tarptautinei bendruomenei

 

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro direktore Z. Jakab ir aptarė neseniai priimtą PSO sveikatos strategiją „Sveikata 2020". Pamatinis Europos sveikatos politikos dokumentas ypač svarbus Lietuvai 2013 m. perimant pirmininkavimą ES.

Pasak šalies vadovės, Lietuvai, kitais metais pirmininkausiančiai ES, ypač svarbus naujas požiūris į sveikatos politiką PSO sveikatos strategijoje. Sveikatos politikos formavimas ir tikslų siekimas negali būti vienos sveikatą kuruojančios institucijos reikalas - būtinas aktyvus visuomenės, mokslo ir verslo įsitraukimas, tarptautinis bendradarbiavimas.

Pasaulio sveikatos organizacija palankiai įvertino naują šalies sveikatos strateginį projektą „Lietuvos sveikata 2020". Prezidentės teigimu, pateiktos organizacijos pastabos ir rekomendacijos šaliai padės siekti geresnio rezultato kovojant su visuomenės sveikatos problemomis.

 

Sveikatos tyrimų institutas akredituotas PSO bendradarbiaujančiu centru

                     

Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) vėl akreditavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų institutą bendradarbiaujančiu centru. Šio centro vadovu patvirtintas doc. dr. Aurelijus Veryga. Centras akredituotas ketveriems metams. Sveikatos tyrimų instituto veiklos esminė sritis – mokslinio darbo organizavimas ir vykdymas.

Institutas dalyvauja vykdant studijų programas, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, rengia mokslininkus ir dalyvauja rengiant specialistus. Sveikatos tyrimų institutui priklauso trys laboratorijos: Lėtinių ligų profilaktikos laboratorija, Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorija, Sveikatos sistemos tyrimų laboratorija. Pagrindiniai centro tikslai yra biomedicinos ir socialinių mokslų sričių tyrimas, mokslininkų rengimas, aukščiausio lygio ekspertinių paslaugų teikimas institucijoms, kurios formuoja ir įgyvendina bendrą šalies ir atskirų jos regionų sveikatos politiką.

 

     Dyzelinių variklių išmetamosios dujos yra kancerogeninės medžiagos

 

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų išvados atskleidžia, jog dyzelinių variklių išmetamosios didina riziką susirgti plaučių vėžiu, sukelia ar paskatina vėžinių auglių vystymąsi.

PSO padalinys, Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (TVTA) ir anksčiau laikė dyzelinių variklių išmetamąsias dujas galimu kancerogenu, tačiau ši informacija patvirtinta tik dabar. Šios žinios buvo surinktos tiriant rizikingose aplinkose dirbančių darbininkų, šachtininkų, geležinkelių darbuotojų ir sunkvežimių vairuotojų sveikatą. Manoma, kad dirbantieji rizikinguose pramonės sektoriuose turi net 40 proc. padidėjusią riziką susirgti plaučių vėžiu, tačiau specialistai perspėja, kad saugotis dyzelino degimo produktų derėtų visiems. 

Tikėtina, kad nuo dyzelinių variklių išmetamųjų dujų sukeltų plaučių vėžio atvejų skaičius yra tik labai maža dalis visų plaučių vėžio atvejų, kurių didžiąją dalį sukelia tabako vartojimas. Ateityje dyzelino degimo produktų keliamas pavojus bus mažesnis, jau dabar dedamos pastangos šias dujas padaryti švaresnėmis – eksperimentuojama su mažiau sieros turinčiais degalais ir efektyviau kurą deginančiais varikliais. Skaitykite daugiau...

 

     Informacija apie naujus PSO leidinius 

 

World Health Statistics 2012

Spring 2012 Catalogue of WHO Information Products 

 

    PSO asamblėjoje – apie pasaulio visuomenės sveikatos saugumą (2012 05 21)

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro R. Šukio vadovaujama delegacija dalyvauja  Ženevoje (Šveicarijos Konfederacija) šiandien prasidėjusioje 65-toje Pasaulio sveikatos asamblėjoje. Joje dalyvaujantys daugiau kaip 2000 atstovų iš 193 Pasaulio sveikatos organizacijai priklausančių šalių didžiausią dėmesį skirs reikšmingiausioms pasaulio sveikatos politikos aktualijoms. Šiais metais asamblėjoje bus svarstoma neinfekcinių ligų kontrolė ir profilaktika, tarptautinių sveikatos taisyklių įgyvendinimas, sveikatos sistemos stiprinimo svarba, su sveikata susijusių Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo stebėsena, globalūs psichikos sveikatos klausimai, motinų, naujagimių ir vaikų mityba ir kiti aktualūs visuomenės sveikatos aspektai. Bus nagrinėjamos PSO reformos, biudžeto, finansavimo aktualijos.

Vyks rinkimai į Pasaulio sveikatos organizacijos Vykdomąją Tarybą, atstovaujančią 6 pasaulio regionams. PSO Europos regionui atstovauja dvi šalys – Lietuva ir Belgija. PSO Europos regiono komiteto 61-ji sesijoje į Vykdomąją Tarybą atstovu nuo Europos regiono šalių buvo nominuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos kancleris, profesorius Vilius Jonas Grabauskas. Šias pareigas jis pradės vykdyti po Asamblėjos patvirtinimo. Profesorius į vykdomąją PSO valdžią išrenkamas jau antrą kartą (pirmą kartą: 2000–2003 m.).

 

     Atnaujinta ES visuomenės sveikatos svetainė

 

Atnaujinta Europos Sąjungos visuomenės sveikatos svetainė. Šios svetainės paskirtis – suteikti  išsamią informaciją apie ES lygmens visuomenės sveikatos iniciatyvas ir programas. Svetainė taip pat skirta ES visuomenės sveikatos politikos apžvalgai, gyventojų elgsenos formavimui ir nuolatiniam sveikatos stiprinimui visose  ES valstybėse narėse. Taip siekiama užtikrinti ES piliečių teisę gauti aiškią ir moksliškai pagrįstą informaciją apie sveikatos saugos ir ligų prevencijos priemones.

  

Pasirašytas Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos dvimetis bendradarbiavimo planas (2012 03 22)

 

Sveikatos apsaugos ministras R. Šukys ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro direktorė Z. Jakab pasirašė bendradarbiavimo 2012 – 2013 m. veiksmų planą. Bendros veiklos prioritetai pasirinkti atsižvelgiant į kuriamą naująją Europos sveikatos politiką „Sveikata 2020“ ir aktualias Lietuvos visuomenės sveikatos problemas bei šalies pažangą gerinant sveikatos apsaugos sistemos darbą. Dėmesys skiriamas sveikatos apsaugos sistemos stiprinimui, pagrindinių neinfekcinių ligų profilaktikai, sveikatinimui ir sveikai gyvensenai, užkrečiamųjų ligų kontrolei, aplinkos ir sveikatos saugai, žinių mainams visame pasaulyje.

 

 

  Tarpinstitucinis bendradarbiavimas - svarbi sąlyga gerinti žmonių sveikatą (2012 02 24)

 

Europos Sąjunga (ES) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO,) paskelbusios iniciatyvą „Sveikata -- visose politikose“ (Health in all policies), ragina sveikatos klausimus įtraukti į visų valstybės   valdymo institucijų darbotvarkes. Įgyvendinant šią iniciatyvą labai svarbus vaidmuo tenka tarpinstituciniam bendradarbiavimui.Pagal PSO apibrėžimą sveikata apima visapusišką asmens fizinę, socialinę, ir psichologinę   gerovę, o  ne tik ligos ir negalios nebuvimą. Žmogaus sveikatą lemia daugybė veiksnių: individuali elgsena, genetika, sveikatos priežiūros kokybė, aplinka. Todėl, pasak Sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, labai svarbu sutelkti visas valstybės institucijas, kurios pagal savo kompetenciją gali prisidėti prie visuomenės sveikatinimo.

Siekiant nustatyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo lygį visuomenės sveikatinimo srityje, VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas atliko tyrimą. Tyrimas parodė, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvoje nėra išplėtotas.Tyrime taip pat konstatuojama, kad Lietuvoje apskritai vyrauja sektorinis požiūris į socialinių-ekonominių problemų sprendimą ir tai sukuria nepalankias sąlygas taikyti tiek formalius, tiek neformalius tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmus. Todėl, siekdamos mažinti socialinius-ekonominius netolygumus, ministerijos pirmiausia turi optimizuoti savo ir pavaldžių įstaigų išteklius bei pastangas. Atsižvelgdamas į nustatytus nacionalinius ir sveikatos valdymo sričiai būdingus apribojimus, Viešosios politikos ir vadybos institutas siūlo optimalų tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelį ir pateikia rekomendacijas dėl jo įgyvendinimo. Pagal nustatytus kriterijus siūloma apibrėžti ribotą skaičių visuomenės sveikatos prioritetų ir sutelkti lėšas  svarbiausioms visuomenės sveikatos problemoms spręsti bei priemonėms įgyvendinti. Be to, vietoj daugelio tarpinstitucinių dokumentų, rekomenduojama parengti vieną Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, kuris būtų atnaujinamas kas 1-3 metus. Taip pat siūloma sukurti komisiją prie LR Vyriausybės (pvz. anksčiau veikusios Nacionalinės sveikatos reikalų komisijos pagrindu), kuri vertintų Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą. Komisija nustatytų visuomenės sveikatos prioritetus, svarbiausus projektus ir derintų skirtingų valdymo sričių interesus.

 

   Šalies institucijos yra pasirengusios valdyti biologinės kilmės įvykius (2011 11 05)

 

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centre vyko seminaro tipo civilinės saugos stalo pratybos „Institucijų veiksmai užtikrinant medicininę – karantininę kontrolę Tarptautiniame Vilniaus oro uoste“. Pratybos organizuotos įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių (2005 m.) įgyvendinimo Lietuvoje 2011–2012 metų programos priemones. Renginyje dalyvavo institucijų, atsakingų už medicininę – karantininę kontrolę, biologinės kilmės įvykių valdymą, atstovai. Sveikatos apsaugos ministerijos (Visuomenės ir Asmens sveikatos departamentų, Ryšių su visuomene skyriaus), SAM Ekstremalių sveikatai situacijos centro, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie SAM, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Susisiekimo ministerijos, Civilinės aviacijos administracijos, Tarptautinio Vilniaus oro uosto, Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyriaus, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai kartu turėjo įvertinti pasirengimą ir teisės aktus, reglamentuojančius veiksmus įtarus pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos atvejį pagal iš anksto sugalvotą scenarijų. SAM Ryšių su visuomene skyrius turėjo apibendrinti, kaip būtų informuojama šalies ir pasaulio visuomenė bei žiniasklaida.

Konstatuota, jog pratybos pasiekė savo tikslus, sustiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, pasikeista teigiamos praktikos pavyzdžiais, aptarti galimi iššūkiai ir problemų sprendimo būdai. PSO Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklėmis siekiama sustabdyti, kontroliuoti ligų plitimą tarptautiniu mastu,apsaugoti nuo jų planetos visuomenę. Kiekvienos šalies visuomenės sveikatos institucijos privalo užtikrinti tinkamą reagavimą į grėsmes tiek, kiek tai atitiktų ir ribotų riziką gyventojų sveikatai ir be reikalo netrukdytų tarptautinio vežimo bei prekybos. Taisyklių taikymo sritis atitinka visus šiuolaikinio pasaulio visuomenės sveikatai keliamus iššūkius.

Kad bendradarbiavimas su PSO būtų veiksmingas, kiekviena šalis įsteigė Nacionalinį taisyklių koordinavimo centrą, kuris užtikrina tiesioginį ryšį tarp šalies ir PSO bei gali perduoti ir gauti informaciją 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Lietuvoje Nacionalinis PSO tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių koordinavimo centro funkcijas vykdo SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras.

 

WHO: International Health Regulations;

International Health Regulations (IHR);

SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras (Nacionalinis PSO TSPT koordinavimo centras).

 

Baltijos šalių sveikatos politikų dėmesys - visuomenės sveikatos gerinimui ir nelygybių mažinimui (2011 11 02)

 

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro, Europos sveikatos sistemos ir politikos observatorijos bei Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos rengiamas 8-asis Baltijos šalių sveikatos politikos dialogo ("Integruotų visuomenės sveikatos strategijų įgyvendinimas gerinant gyventojų sveikatą ir mažinant nelygybes") tikslas - aptarti įvairias integruotas visuomenės sveikatos strategijas, pasidalinti žiniomis ir gerosios praktikos patirtimi įgyvendinant priemones, galinčias padėti visuomenės sveikatos puoselėjimui bei nelygybių sveikatos ir socialinės gerovės srityse mažinimui. Neveiksmingas, visuomenės sveikatos poreikių neatitinkantis sveikatos programų koordinavimas dažnai yra viena iš pagrindinių sveikatos sistemos neefektyvumo priežasčių, skaudžiai atsiliepianti sveikatos kokybei.

Ekonominio ir socialinio valstybių gyvenimo realijos verčia sveikatos politikus daugiau dėmesio skirti aktualioms problemoms spręsti - užtikrinti efektyvų į nelygybių mažinimą nukreiptų integruotų integruotų programų įgyvendinimą, optimizuoti visuomenės sveikatos resursus, išsiaiškinti pasiekimus ir iššūkius šioje srityje, ieškoti būdų padėti pačioms pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

Renginio dalyviai planuoja aptarti integruotų visuomenės sveikatos strategijų koordinavimą tarptautiniame, nacionaliniame, regioniniame ir bendruomenių lygmenyse. Taip pat numatyti, kaip skirtingi valstybės valdymo sektoriai (privatūs bei visuomeniniai) galėtų prisidėti prie visuomenės sveikatos stiprinimo. Baltijos šalių aukščiausio lygio pareigūnų ir ekspertų grupės išnagrinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos sistemų patirtį. Bus ieškoma atsakymų į šiuo metu aktualiausius sveikatos priežiūros stiprinimo klausimus: ar sveikatos sistemos sugeba užtikrinti visų lygių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kaip paskatinti visuomenės sveikatos specialistus kelti teikiamų paslaugų kokybę, kokią įtaką sveikatos priežiūros sistemos tobulinimas daro visuomenės sveikatai ir socialinei gerovei.

 

    PSO ekspertų medžiaga: Mental Health Atlas 2011.

 

     PSO Vykdomosios Tarybos narys – Lietuvos atstovas (2011 09 14)

 

Baku (Azerbaidžanas) Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono komiteto 61-ji sesijoje į Vykdomąją Tarybą atstovu nuo Europos regiono šalių išrinktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos kancleris, profesorius Vilius Jonas Grabauskas. Savo pareigas jis pradės vykdyti po PSO Asamblėjos patvirtinimo. Šis Lietuvos atstovas į vykdomąją PSO valdžią ateina antrą kartą (pirmą kartą: 2000–2003 m.). Šį kartą jis buvo siūlomas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 – 2012 metų programos nuostatas.

„Džiaugiamės, kad dabar Lietuva turės savo atstovą aukšto lygio PSO valdžioje, – teigia sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. – Tai sudarys mūsų valstybei puikias galimybes vystyti tiek dvišalius, tiek daugiašalius santykius su kitomis valstybėmis sveikatos ir užsienio politikos srityse“.

Pagrindinė PSO Vykdomosios Tarybos funkcija yra patarti PSO Asamblėjai ir parengti jos darbotvarkę, užtikrinti Asamblėjos priimtų sprendimų bei patvirtintos politikos įgyvendinimą. Vykdomoji Taryba sudaryta iš 34 asmenų, turinčių išskirtinę kompetenciją sveikatos srityje. Kiekvienas jų yra siūlomas PSO Regiono komiteto metu šalies narės ir patvirtinamas Pasaulio sveikatos Asamblėjos metu. Šalis narė išrenkama trijų metų laikotarpiui. Taryba susirenka mažiausiai du kartus per metus. Iki šiol PSO vykdomojoje valdžioje Europai buvo skirtos 8 vietos: Armėnija (2010–2013 m.), Estija (2009–2012 m.), Prancūzija (2009–2012 m.), Vokietija (2009–2012 m.), Vengrija (2008–2011 m.), Norvegija (2010–2013 m.), Rusija (2008–2011 m.), (Serbija 2009–2012 m.).

Pasaulio sveikatos organizacija – tai Jungtinių Tautų Organizacijos padalinys, tarptautiniu mastu koordinuojantis visuomenės sveikatos ir sveikatos stiprinimo politiką, kovojantis su užkrečiamomis ir neužkrečiamomis ligomis, organizuojantis pagalbos tiekimą stiprinant nacionalines sveikatos sistemas. Taip pat organizacija prisideda prie mokslinių darbų ir tyrimų koordinavimo. Pagal PSO konstituciją, jos misija – siekti, kad visi žmonės pasiektų kiek įmanoma geriausią sveikatą.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) šiuo metu priklauso 193 valstybės, tarp jų visos 186 Jungtinių Tautų (JT) narės. Lietuva tikroji šios organizacijos narė yra nuo 1991 m. lapkričio 25 d. ir kartu su 52 valstybėmis (iš viso 53 šalys), JT nare, priklauso Europos regiono biurui.

 

PSO ekspertų medžiaga: Good Practice Appraisal Tool for obesity prevention programmes, projects, initiatives and interventions.

 

 

PSO Europos regiono 61-osios sesijos sprendimai – Europos sveikatai ir gerovei (2011 09 12)

 

Baku (Azerbaidžanas) prasidėjo keturias dienas truksianti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono komiteto 61-ji sesija. 53-jų Europos šalių PSO narių aukšto lygio sveikatos apsaugos pareigūnai svarstys aktualiausius Europos visuomenės sveikatos politikos aspektus. Lietuvai atstovauja sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio vadovaujama delegacija.

„Sveikata yra sėkmingos valstybės plėtros pagrindas, – teigia sveikatos apsaugos ministras R. Šukys. – Esame įsitikinę, kad šiuo metu rengiamos PSO Europos regiono sveikatos politikos gairės iki 2020 metų taps strateginiu vadovu visoms valstybėms, kuriančioms savo sveikatos programas“.Sesijoje planuojama aptarti penkis inovatyvius veiksmų planus, skirtus pažaboti neužkrečiamasis ligas, ŽIV ir AIDS, tuberkuliozę Europoje; stiprinti alkoholio kontrolę ir mažinti atsparumą antibiotikams. Anot sesiją atidariusios PSO Europos regiono direktorės Z. Jakab, didelis dėmesys bus skiriamas Europos regiono sveikatos politikos aktualijoms, kuriant bendrą "Sveikata 2020" strategiją. Bus svarstomi ir kiti svarbūs visuomenės sveikatos klausimai.

„Sveikata 2020“ – svarbiausias Europos politinis dokumentas, siūlantis naujas sveikatos sistemos valdymo ir organizavimo, pasitinkant šiuolaikinio pasaulio keliamus iššūkius, formas. Kaip kurti efektyvesnes ir konkurencingesnes sveikatos sistemas, motyvuoti žmones sveikai gyventi, skatinti ligų prevenciją, o susirgus teikti reikiamas bei kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, racionaliai naudojant turimus išteklius. Kaip, išsaugant sveikatos santykių teisumą ir „sveikatos visose politikose“ nuostatą, kurti sveiką ir socialiai laimingą Europą – svarstys politikai, ekspertai, mokslininkai, visuomeninių organizacijų atstovai.

 

Nauja Lietuvos sveikatos programa kuriama analizuojant šalies ir Europos patirtį (2011 05 30)

 

Dvi dienas Lietuvoje viešėję Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai Dr. Chris Brown (PSO Venecijos Investicijų į sveikatą ir plėtrą biuro Socialinių sveikatą sąlygojančių veiksnių programos vadovė) ir Dr. Richard Alderslade (PSO Europos regiono biuro Valstybių sveikatos sistemų politikos ir paslaugų padalinio vyriausiasis patarėjas) su Lietuvos sveikatos sistemos atstovais aptarė tolesnio bendradarbiavimo, rengiant Lietuvos sveikatos programą 2011–2020 m., galimybes.

Sveikatos apsaugos ministerijoje svečiams iš PSO pristatytas Sveikatos sistemos reformų analizės ataskaita ir 1998–2010 m. Lietuvos sveikatos programos vertinimo įžvalgos. Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, naujos Lietuvos sveikatos programos projekto, kuris turi būti parengtas iki šių metų pabaigos, vadovas, pažymėjo, kad šalies sveikatos reformos žingsniai vertinami moksliškai pagrįstais pagrindais, atliekant ir kitų šalių pasiekimų sveikatos srityje analizę.

„Svarbiausi valstybės siekiai – kurti efektyvesnė ir konkurencingesnė sveikatos sistemą, motyvuoti žmones sveikai gyventi, skatinti ligų prevenciją, o susirgus teikti reikiamas bei kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, racionaliai naudojant turimus išteklius“.  Pasak viceministro, šios idėjos yra ir naujos Lietuvos sveikatos programos pagrindas. „Mes dėkingi kolegoms už nuolatinę pagalbą, – pabrėžė A. Klišonis. – Esame įsitikinę, kad šiuo metu rengiamos PSO Europos regiono sveikatos politikos gairės iki 2020 metų taps strateginiu vadovu visoms valstybėms, kuriančioms savo sveikatos programas“.

„Lietuvos pasiekimai sveikatos srityje yra akivaizdūs, – pranešė PSO ekspertas Dr. Richard Alderslade. – Tai – kūdikių mirtingumo ir mirtingumo nuo traumų, eismo nelaimių rodiklių mažėjimas, griežta tabako vartojimo politika, vidutinės gyventojų trukmės pailgėjimas nuo 71,2 iki 73 metų. Tačiau liko ir iššūkių, skaudžių visai Europai – pavyzdžiui, alkoholio vartojimas, neinfekcinės ligos“.

PSO ekspertės Chris Brown teigimu, formuojant Europos sveikatos strategiją iki 2020 metų, Lietuvos pasiekimai ir iššūkiai, įgyvendinant 1997–2010 m. sveikatos programą, yra reikšmingas pavyzdys ir kitoms Europos valstybėms. PSO ekspertų nuomone, kuriant naują Lietuvos sveikatos programą, svarbu išanalizuoti tai, kas jau nuveikta, ištirti sveikatos sistemos pokyčių įtaką visuomenės sveikatai. Siekti, kad sveikata taptų ne vien sveikatos apsaugos, bet ir kitų valstybės sektorių rūpesčiu.

PSO ekspertų medžiaga – WHO Experts' Presentations (2011 05 26, Vilnius) :

Support to the Lithuanian National Health Programme 2012–2020 (Chris Brown and Richard Alderslade WHO Regional Office for Europe),
Health in all Policies. The argument for investment in equitable health (Chris Brown and Richard Alderslade WHO Regional Office for Europe).