Spausdinti

PSO informacija

image_thumb1.jpg (226x169, 128x45) whosis.jpg (170x260, 170x56) euros.jpg (250x170, 250x48)
 

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)      Lietuva turi pirmumo teisę pasisakyti PSO Vykdomojoje Taryboje

Lietuvos delegacija, vadovaujama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kanclerio, buvusio ilgamečio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) darbuotojo profesoriaus Viliaus Grabausko, dalyvavo PSO Vykdomosios Tarybos 134-ojoje sesijoje. Visi sesijos sprendimai bus tvirtinami bendru visų 194 PSO valstybių narių sutarimu Pasaulio sveikatos asamblėjoje, kuri vyks gegužės mėnesį. Prof.  V.  Grabauskas  globaliai  PSO Vykdomajai Tarybai pateikė Lietuvos ir Europos poziciją ir įdirbį lėtinių neinfekcinių ligų, tuberkuliozės ir  raupų viruso atsargų sunaikinimo klausimais. Prof. V. Grabauskas nuo 1998 m. yra Integruotos lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos programos  CINDI (Countrywide Integrated Noncommunicable Disease Intervention Programme) Tarptautinio valdymo komiteto pirmininkas. Nuo 2008 m. LSMU kaip oficialus PSO bendradarbiaujantis centras koordinuoja CINDI programą Europos mastu.

Pagrindiniai šios Vykdomosios Tarybos sesijos klausimai – PSO reformos įgyvendinimas, valdymo  efektyvumo didinimas ir finansavimas. Lietuva šioje sesijoje pristatė 3 nacionalinius pranešimus, skirtus tuberkuliozės, lėtinių neinfekcinių ligų bei raupų viruso atsargų sunaikinimo klausimams bei parėmė kartu su visomis ES šalimis rezoliucijas dėl tuberkuliozės, antimikrobinio atsparumo, indėlio į socialinį ir ekonominį vystymąsi (tvarūs tarpsektoriniai veiksmai siekiant pagerinti sveikatą ir užtikrinti sveikatos santykių lygiateisiškumą). Kartu su visomis ES šalimis Lietuva išreiškė norą paremti rezoliuciją, skirtą sveikatos sistemų vaidmens stiprinimui kovoje su smurtu prieš moteris ir mergaites. Kadangi dėl šios rezoliucijos valstybėms narėms nepavyko susitarti, derybos nukeltos iki 67-osios Pasaulio sveikatos organizacijos Asamblėjos. Pagrindinė PSO Vykdomosios Tarybos funkcija yra patarti PSO Asamblėjai ir parengti jos darbotvarkę, užtikrinti Asamblėjos priimtų sprendimų bei patvirtintos politikos įgyvendinimą. Vykdomoji Taryba sudaryta iš 34 asmenų, turinčių išskirtinę kompetenciją sveikatos srityje. Kiekvienas jų yra siūlomas PSO Regiono komiteto metu šalies narės ir patvirtinamas Pasaulio sveikatos Asamblėjos metu. Šalis narė išrenkama trijų metų laikotarpiui. Taryba susirenka mažiausiai du kartus per metus. Lietuva šiuo metu yra viena iš 34 Pasaulio sveikatos organizacijos Vykdomosios Tarybos (PSO VT) narių ir turi pirmumo teisę pasisakyti bet kuriuo klausimu, taip pat balsuoti, jei renkami asmenys į aukščiausius PSO postus. Lietuva kartu su Andora, Uzbekistanu, Belgija, Kroatija ir Šveicarija PSO VT atstovauja PSO Europos regionui. Iš Europos Sąjungos šiuo metu PSO Vykdomojoje Taryboje yra Lietuva, Kroatija ir Belgija.
 
 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)    Stiprinti Lietuvos vaidmenį PSO - sveikatos politikos prestižas

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis inicijavo pasitarimą, skirtą Lietuvos bendradarbiavimo su Pasaulio sveikatos organizacija plėtrai. Diskutuota apie bendrą strategiją ir veiksmų planą, siekiant sveikatos šiandienos Europoje ir Lietuvoje. „PSO – reikšminga organizacija, kurioje turime tinkamai atstovauti savo valstybės interesams. Šios organizacijos sprendimai daro lemiamą įtaką Europos ir visos planetos sveikatai ir socialinei gerovei, – teigė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. – Turime tapti aktyviais politikos „Sveikata 2020“ veikėjais. 2013 metų rudenį Izmire (Turkija) PSO Europos regiono komiteto sesijoje pristatyta Michael‘o Marmot‘o socialinių determinantų studija atskleidė dramatišką sveikatos situaciją mūsų šalyje: „Neregėta Lietuva“. Ką galime padaryti kartu, kad situacija pagerėtų, kaip integruoti mūsų ekspertus, PSO patirtį į įvairias mokslo ir ugdymo programas? Turime įtraukti į veiklą universitetus, kartu su Vyriausybe, Seimu, Prezidentūra ieškoti efektyvių sprendimų, sukurti vieningą sistemą bendruomeniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais“.
 

Susitikime pažymėta, kad PSO aukštai vertina Lietuvos pasiekimus formuojant sveikatos politiką: naujoji Lietuvos sveikatos programa sukurta PSO „Sveikata 2020“ strategijos pagrindu yra pavyzdys kitoms Europos šalims. Atkreiptas dėmesys, kad įgyvendinant „sveikatos visose politikose“ principą, yra būtina į sveikatos stiprinimo veiklą įtraukti visų valstybės sektorių pastangas. Akcentuotas Kauno, Klaipėdos, Vilniaus akademinės bendruomenės vaidmuo, bendradarbiavimo mechanizmų reglamentavimas. Universiteto atstovai pažadėjo remti jaunus specialistus, dirbsiančius PSO įvairių sričių ekspertais. Diskutuota apie galimybes gerąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai patirtį perkelti į bendradarbiavimą su PSO.

PSO biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė pristatė Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos ir PSO Europos regiono biuro bendradarbiavimo sutarties 2014–2015 m. projektą. Užtikrinant strateginį tęstinumą, prioritetą planuojama ir toliau skirti užkrečiamųjų ligų kontrolei, neinfekcinių lėtinių ligų profilaktikai, sveikatos skatinimui visais gyvenimo laikotarpiais ir sveikatos sistemos plėtrai. PSO žada skirti pagalbą naujai Lietuvos sveikatos programai įgyvendinti. 2015 m. Vilniuje vyks PSO Europos regiono komiteto sesija.

Susitikimo dalyviai supažindinti su Politikos, suformuotos žinant įrodymus, tinklo Europoje (angl. Evidence-Informed Policy Network Europe – EVIPNet Europe) perspektyvomis. Šio tinklo tikslas – skatinti nuolatinį aukštos kokybės, specifinį kontekstą atitinkančių įrodymų naudojimą priimant sveikatos politikos sprendimus, lemiančius geresnius sveikatos rezultatus regione. Praėjusiais metais Lietuva gavo PSO patvirtinimą. Pradėtas parsirengimas projektui, 2015 m. – startuoja bandomasis etapas. Siūlomos veiklos sritys: politikos plėtra ir analizė, sveikatos tyrimai, epidemiologija ir kt. 

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)     Žalingo alkoholio vartojimo mažinimas Europoje - veiklos planas 2012-2020

 
PSO Europos regione alkoholio sunaudojimo lygis ir alkoholio daroma žala didesni negu visame pasaulyje. Alkoholio vartojimo žalos mažinimas yra svarbus visuomenės sveikatos prioritetas, kad būtina integruoti veiksmus siekiant gerovės, sėkmingai propaguojant sveiką gyvenseną, mažinant neužkrečiamų, o taip pat ir kai kurių užkrečiamų ligų naštą dėl alkoholio žalos. 2011 rugsėjo mėn. Europos regiono komitete, vykusiame Baku mieste, Azerbaidžane, šį veiksmų planą (Žalingo alkoholio vartojimo mažinimas Europoje - veiklos planas 2012-2020)  patvirtino 53 šalys narės. Planas apima platų spektrą strategijų ir programų, kurios palyginti pigios ir lengvai įgyvendinamos, jos gali sumažinti žalingą alkoholio vartojimą, gerinti sveikatą ir gerovę, pakelti darbo našumą, ir visam gyvenimui, nuo gimimo iki mirties, padidinti žmogiškąjį, sveikatos ir socialinį kapitalą.  Šis veiksmų planas globalioje alkoholio žalos mažinimo strategijoje numato 10 veiklos sričių, ir į  šią veiklą gali įsitraukti visos Europos šalys PSO narės.
 
 
  

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)    Į Lietuvą atvyksta PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato vadovas

 

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio kvietimu antradienį į  Lietuvą atvyksta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (TKPK) sekretoriato vadovas Haik Nikogosian. Tarp vizito metu numatomų aptarti klausimų – Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje, protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais ratifikavimas ir įsigaliojimas, PSO TKPK ir Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai.

Tabakas – didžiausia išvengiama grėsmė sveikatai ES, kasmet  tampantis 697000 mirčių priežastimi.  Rūkantieji daugiau gyvenimo metų praleidžia, būdami blogos sveikatos (onkologiniai, širdies-kraujagyslių, kvėpavimo takų susirgimai), o beveik pusė rūkalių gyvena vidutiniškai 14 m. trumpiau. Per metus sveikatos priežiūros išlaidos rūkymo sukeltų ligų gydymui  siekia 25,3 mlrd. EUR. Visuomenė netenka 8,3 mlrd. EUR per metus dėl darbo našumo sumažėjimo, susijusio su rūkymu. Dėl rūkymo prarastų gyvenimo metų ES piniginė išraiška – apie 517 mlrd. EUR kasmet. Nepaisant visų aiškiai įvardijamų grėsmių, 70 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 m.  (94 proc. – iki 25 m.), o nikotinas yra medžiaga, sukelianti priklausomybę. 

Tabako produktų direktyvos netiesioginė nauda skaičiuojama milijardais eurų:  

  • Sveikatai: žmonės ne tik gyvens ilgiau, bet ir daugiau gyvenimo metų bus sveiki;  
  • Per metus išlaidos sveikatos apsaugai sumažės 506 mln. EUR;
  • Išlaidos dėl nedarbingumo sumažės 165 mln. EUR per metus;
  • Tikimasi, kad socialinė ir ekonominė nauda (sumažintos sveikatos priežiūros išlaidos, mažesni darbo našumo nuostoliai, laimėti gyvenimo metai) ES kasmet sudarys 9,4 mlrd. EUR. 

„Mūsų visų bendras tikslas – pakeisti jaunų žmonių požiūrį į rūkymą, įtikinti jaunuolius, kad rūkyti yra ir nesveika, ir nemadinga“, – sako sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis. Ministras pabrėžia, kad pirmininkavimo ES Tarybai metu Lietuvos laukia sudėtingas ir įtemptas darbas atnaujinant Tabako produktų direktyvą. Pasak V. P. Andriukaičio, Sveikatingumo metais Lietuva privalo įrodyti visai ES, kad toks žingsnis būtinas saugant visos bendrijos piliečių sveikatą. 

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)    Sveikatos apsaugos ministro vizitas PSO Europos regiono biure

 

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biure Kopenhagoje (Danija) apsilankė biuro direktorės Z. Jakab kvietimu. Aptarti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai klausimai, mūsų šalies vaidmuo, formuojant konsoliduotas visų ES šalių pozicijas Europos regiono komiteto susitikime (rugsėjo 16–19 d., Izmiras, Turkija), pasirengimo Pasaulio sveikatos asamblėjai ir kitos bendradarbiavimo aktualijos.

Aptarta naujoji Europos sveikatos politiką „Sveikata 2020“ ir aktualios Lietuvos visuomenės sveikatos problemos bei šalies pažanga gerinant sveikatos apsaugos sistemos darbą. Pasak ministro, Lietuva buvo giriama, už reikšmingus laimėjimus mažinant naujagimių mirtingumą, už gerėjančius šalies demografinius rodiklius, už ryškiai mažėjančias mirtis dėl nelaimių keliuose, už pastangas pažaboti alkoholio ir tabako vartojimą. Lietuva sulaukė kritikos dėl brangios medicinos įrangos pirkimo (lyginant su ES vidurkiu jos Lietuva turi daugiausia, kas turėtų daryti tiesioginę įtaką spartesniam sergamumo rodyklių mažėjimui). Mūsų šalyje daugiau nei bet kurioje Europos regiono šalyje atliekama brangių tyrimų. Toks nekontroliuojamas perteklinis tyrimų vartojimas, PSO nuomone, labai išsekina sveikatos biudžetą ir pacientų kišenes. Pažymėta, kad ir toliau dėmesys turi būti skiriamas sveikatos apsaugos sistemos stiprinimui, pagrindinių neinfekcinių ligų profilaktikai, sveikatinimui ir sveikai gyvensenai, užkrečiamųjų ligų kontrolei, aplinkos ir sveikatos saugai, žinių mainams visame pasaulyje. „Svarbiausi PSO Europos regiono biuro ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos bendradarbiavimo prioritetai – sveikatos sistemos stiprinimas, sveikatos apsaugos politikos įgyvendinimas, skatinant sveikatos ugdymą, stiprinimą ir ligų prevenciją. PSO ir toliau vykdys Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos reformos stebėseną tarpsektorinio bendradarbiavimo ir sveikatą lemiančių socialinių sąlygų atžvilgiu, – pabrėžė PSO Europos regiono biuro direktorė Z. Jakab. Pasak Z. Jakab, PSO sukurtos Europos sveikatos politikos „Sveikata 2020“ vertybės – naujos Lietuvos sveikatos programos pagrindas“. 

Numatoma PSO pagalba kuriant ir įgyvendinant Lietuvoje profilaktines ir sveikatos priežiūros intervencijas, skirtas psichikos sveikatos, neužkrečiamųjų ligų, alkoholizmo, smurto ir traumų profilaktikai. Taip pat planuojama šalinti sveikatos apsaugos sistemos kliūtis, neleidžiančias efektyviai vykdyti užkrečiamųjų ligų – AIDS, tuberkuliozės ir kt. – priežiūrą. Dėmesys bus skiriamas geresnei paslaugų integracijai rizikos grupėse.